„Žmonės pavargo nuo COVID-19 ir nori kuo greičiau grįžti į normalų gyvenimą. Lietuvos visuomenėje tam tikros asmenų grupės pastaruoju metu smarkiai eskaluoja teiginį, kad žmonės miršta nuo įprastų ligų, o COVID-19 diagnozė jiems tik užrašoma. Žmonių gebėjimas atsilaikyti iki pavasario, kai atsiras efektyvi vakcina, tokioje informacinėje erdvėje silpsta. Kita vertus, mes niekada tokioje situacijoje nebuvome. Keletas argumentų“, – mintimis dalijosi profesorius.

Jeigu šalyse vyrauja dideli miestai, kuriuose gyventojų tankis didesnis, tuomet infekcija irgi plinta greičiau.

„Yra tokia sąvoka „excess mortality“ arba perteklinis mirtingumas, mirtingumo perviršis, kuris gaunamas iš realiai nustatyto mirtingumo rodiklio atėmus daugiamečio mirtingumo rodiklio vidurkį. Perteklinio mirtingumo rodikliai smarkiai išaugo visose šalyse, daugiausia miestuose ir po pandemijos atoslūgio šie rodikliai pagerėjo. „JAMA“ žurnale netgi pateiktas COVID-19 ir 1918 gripo palyginimas“, – mirčių statistiką aptarė profesorius.

Pasak V. Kasiulevičiaus viruso plitimo spartumas priklauso ir nuo gyventojų tankio. „Gyventojų tankis yra susijęs sergamumu COVID-19. Jeigu šalyse vyrauja dideli miestai, kuriuose gyventojų tankis didesnis, tuomet infekcija irgi plinta greičiau. Kitas svarbus rodiklis – ligos sąlygotas mirštamumas (Case fatality rate). Jis parodo, kiek tų, kuriems buvo nustatyta COVID-19 diagnozė, žmonių mirė. Ir tas rodiklis labai svyruoja priklausomai nuo šalies, gyventojų amžiaus ir socialinės, netgi rasinės sudėties. Pasaulio vidurkis yra apie keturi procentai. Izraelio rodiklis apie vieną procentą. Daugelis ekspertų mano, kad realus COVID-19 mirštamumo rodiklis svyruoja nuo 0,56 iki 1,2 procento. Publikacijose vis dažnesnis skaičius – 0,68 proc. Tai yra todėl, kad daug susirgimų, kurie yra asimptomiai ar pasireiškia švelniais simptomais, mes nenustatome“, – teigė V. Kasiulevičius.

Kol neturime vakcinos norėdami stabdyti infekcijos protrūkį turime du pasirinkimus – daugiau testuoti arba apriboti viruso galimybes patekti į žmonių bendruomenes.

Pasak profesoriaus, PGR testais pasitikėti 100 proc. negalima. „Nors PGR testas ir labai specifiškas (jeigu jis teigiamas, tai 99 proc., kad yra užsikrėtimas COVID-19), bet dėl daugybės priežasčių PGR testo jautrumas tėra 70 proc. Vadinasi, jeigu mes testuosime 100 susirgusių žmonių, infekciją nustatysime tik 70. Todėl tikėtina, kad medikai dažniau „nediagnozuoja“ nei diagnozuoja šį susirgimą. Seroepidemiologiniai COVID-19 tyrimai tik patvirtina šį teiginį. Štai kodėl valdyti situaciją yra labai sudėtinga“, – apie COVID-19 tyrimus mintimis dalijosi V. Kasiulevičius.

„Daugiau testuojat ir medikams vis labiau suprantant, kaip gydyti šią sudėtingą infekciją, labai iš lėto gerėja ligos sąlygoto mirštamumo rodikliai. Kol neturime vakcinos norėdami stabdyti infekcijos protrūkį turime du pasirinkimus – daugiau testuoti arba apriboti viruso galimybes patekti į žmonių bendruomenes. Testavimo strategija efektyvi, jeigu per tris paras pavyksta nustatyti bent 80 procentų užsikrėtusių asmenų kontaktų. Jeigu tai neįmanoma, efektyviausia lieka viena strategija: kontaktų ribojimas. O tam būtinos jau žinomos priemonės: socialinė distancija, kaukės, dezinfekcija“, – teigė profesorius.

Primename, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 38 nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius siekia 2474.

Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 647 asmenys, pasveiko – 1733. Nuo COVID-19 mirė 81 asmuo, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų.

Izoliacijoje šiuo metu yra 2973 žmonės. Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užfiksuoti 156 įvežtiniai atvejai. Per praėjusią parą laboratorijose ištirti 4188 ėminiai, iš viso iki šiol ištirta 584 tūkst. 641 ėminių.