Profesorius apie COVID-19: ar šylant orui epidemiologinė situacija gerės?

  • Teksto dydis:

Profesorius Vytautas Kasiulevičius pasidalijo įžvalgomis, kaip turėtų keistis šalies epidemiologinė situacija šylant orui. 

„Anksčiau esu rašęs, kad naujų COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje trečiosios bangos metu nesieks žiemos atvejų skaičiaus. Lietuvos epidemiologinė situacija šylant orui turėti gerėti, nepaisant dabartinės sudėtingos situacijos Vilniaus regione. Šiaurės pusrutulio žemynuose naujų atvejų mažėja tiek dėl plačiai vykdomos skiepų programos, tiek dėl didėjančios drėgmės ir kylančios oro temperatūros. Kaip matome iš paveikslėlio, daugelyje Europos šalių šiuo metu 100 susirgusių jau užkrečia mažiau negu 100 sveikų ir R rodiklis tapo mažesnis negu 1. Kelios šalys kol kas išsiskiria. Lietuvoje, Latvijoje ir Danijoje R rodiklis yra 1,09, Airijoje – 1,08, Švedijoje  – 1,05. Kai kurie tyrimai rodo, kad COVID-19 sergamumas ir mirtingumas didėja, kai vidutinė paros temperatūra krenta žemiau 10 laipsnių, tačiau mažėja, kai temperatūra aukštesnė nei 10 laipsnių. Pavyzdžiui, 2020 metų gegužės mėnesio vidutinė temperatūra Lietuvoje buvo 10,2 laipsnio“, – feisbuke rašė V. Kasiulevičius.

Feisbuko nuotr.

Kai kurie tyrimai rodo, kad COVID-19 sergamumas ir mirtingumas didėja, kai vidutinė paros temperatūra krenta žemiau 10 laipsnių, tačiau mažėja, kai temperatūra aukštesnė nei 10 laipsnių.

„Taip pat esu rašęs, kad gali nutikti, jog europietiškasis – britiškasis variantas B.1.1.7 konkurencinėje atmainų kovoje neleis įsivyrauti kitoms įvežtinėms atmainoms. Tą ir rodo atmainų paplitimo analizė Vokietijoje ir Prancūzijoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje britiškoji atmaina jau apima daugiau kaip 90 proc. visų atvejų, o Pietų Afrikos ir Pietų Amerikos atmainos jau keletą mėnesių neviršija 2 procentų. Galbūt kuomet dėl žmonių sveikatos ir gyvybės rungtyniauja tokiu pačiu greičiu plintančios viruso atmainos, yra didelė tikimybė, kad nugalės ta, kuri į šalį atvyko pirmoji ir kurios yra daugiau einamuoju momentu. Bet tai tik hipotezė infekcinių ligų epidemiologams“, – nuomone dalijosi profesorius.

Feisbuko nuotr.

V. Kasiulevičius taip pat akcentavo ir vakcinacijos svarbą siekiant suvaldyti pandemiją. „Rudens sezonas ir šąlantis oras gali lemti vakcinoms atsparių atmainų šuolį, todėl vakcinų sudėties atnaujinimas (sukuriant veiksmingas vakcinas prieš N501Y, E484Q, E484K, L452R, P681R,  K417N, K417T mutacijas) ir rizikos grupių bei to pageidaujančių asmenų, kaip ir gripo sezono metu, vakcinacija bent viena doze rugsėjo–spalio mėnesį gali būti labai svarbi sukuriant ilgalaikę imuniteto apsaugą. mRNR vakcinų gamyba Lietuvoje ar kooperacja šioje srityje su Lenkija ar Vokietija galėtų padėti spręsti ilgalaikes gyventojų apsaugos problemas“, – įrašą socialiniame tinkle baigė profesorius.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1043 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 15 žmonių. Šalyje atlikti 8660 molekulinių (PGR) ir 10 tūkst. 225 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 573,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias 7 dienas siekia 6,3 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 251 tūkst. 450 žmonių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių