- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre atliktas įdomus tyrimas su Nemenčinės įmonėje COVID-19 persirgusiais darbuotojais, praneša LNK.
Unikalus tyrimas
„Šitas tyrimas, kaip ir daugelis kitų tyrimų, po trupinėlį duoda vis daugiau informacijos apie patį virusą. Jeigu prisimintume kontekstą, kada mes pradėjome tą tyrimą, nes mes tris kartus atlikome antikūnų matavimus – praėjus dviem, šešiems ir trylikai mėnesių po protrūkio, tai pirmo tyrimo metu apskritai dar buvo klausimas neaiškus, kiek žmonių turi tuos antikūnus, ar jų turi žmonės, kurie išvis nejautė jokių simptomų ir pan. Po dviejų mėnesių mes kėlėme labai paprastus klausimus, paskui tas smalsumas didėjo ir po pusės metų mums buvo įdomu, ar antikūnai išlieka po pusės metų. O antikūnai yra tas rodiklis, kurį lengviausia pamatuoti. Žinoma, tai nėra vienintelis rodiklis, mūsų imuninė sistema turi visokių kitų elementų“, – sakė tyrimo bendraautorė profesorė Aurelija Žvirblienė.
„Mes turėjome žmones, kurie buvo infekuoti, žinojome tikslų laiką. Mes tiesiog jų pačių paklausdavome, kaip jie sirgo. Buvo atvejų, kada jauno amžiaus žmogus prasirgęs lengvai, bet jis parnešė virusą į namus ir užkrėtė savo tėvus, ir tėvai atsidūrė reanimacijos palatoje. Kartais žmonės sako „koks čia kieno reikalas, ar aš apsaugotas, ar neapsaugotas“. Tai dar sykį patvirtina, kad tie žmonės, kurie perserga, platina virusą ir yra pavojingi aplinkiniams“, – aiškino A. Žvirblienė.
„Mūsų grupėje buvo visokių žmonių. Pirmame tyrime dalyvavo tik keliasdešimt žmonių, bet tarp jų buvo tų, kurie sirgo labai sunkiai, kurie, net ir jaunesni, gulėjo ir ligoninėje, ir reanimacijoje. Žodžiu, buvo visokių žmonių. Praėjus šešiems ir trylikai mėnesių po infekcijos, mes jau galėjome stebėti antikūnų dinamiką, kaip kinta antikūnų lygis. Įdomu, kad tarp antro ir šešto mėnesio, visi, kurie po dviejų mėnesių turėjo antikūnų, visi tebeturėjo po šešių. Paskui, tarp pusės metų ir trylikos mėnesių, matėme labai didelį procentą žmonių, kurie tų antikūnų tebeturi. Aišku, su laiku tų antikūnų lygis daugumai mažėjo ar net išliko nepakitęs. Apskritai imuninis atsakas ir antikūnų lygis yra nepaprastai individualus dalykas. Mes tikrai nepretenduojame į toli siekiančias išvadas, mes tiesiog toje nedidelėje, keliasdešimties žmonių grupėje stebėjome tokius dėsningumus“, – teigė ji.
Buvo atvejų, kada jauno amžiaus žmogus prasirgęs lengvai, bet jis parnešė virusą į namus ir užkrėtė savo tėvus, ir tėvai atsidūrė reanimacijos palatoje.
„Mūsų tiriamojoje grupėje, praėjus trylikai mėnesiui po protrūkio, buvo nemaža dalis tų, kurie buvo pasiskiepiję, t. y. kurie ir persirgo, ir pasiskiepijo. Tų žmonių antikūnų lygis buvo labai aukštas, buvo nepalyginamai aukštesnis negu tų, kurie tik persirgo“, – aiškino A. Žvirblienė.
„Kuo dar mūsų tyrimas išsiskiria, kad čia buvo privati įmonė. Tai nebuvo sveikatos priežiūros institucija, nes daugiausia tyrimų atlikta ligoninėse, poliklinikose ar slaugos priežiūros įstaigose. Pagrindinis skirtumas, kad ten yra visiškai kita rizika pasigauti tą virusą, užsikrėsti, o čia yra įmonė, kur tiesiog žmonės dirba. Kas dar įdomu, kad po šito protrūkio įmonė ėmėsi labai griežtų priemonių, kaip išvengti naujų užsikrėtimų. Ten yra vykdomas periodinis testavimas ir atskirti srautai. Sakyčiau, tai – vienas iš retesnių atvejų, kada įmonė nepaprastai rimtai pažiūrėjo į tą protrūkį ir stengėsi, kad tai daugiau nepasikartotų“, – kalbėjo profesorė.
Virusas dabar – dar pavojingesnis
A. Žvirblienė pasakojo ir apie skiepijimąsi trečiąja doze: „Lietuvoje yra nustatytos taisyklės, yra ministro įsakymas, kad revakcinacijai gali būti naudojamos tik RNR vakcinos – „Pfizer“ arba „Moderna“. Tie žmonės, kurie anksčiau buvo pasiskiepiję kitom vakcinom, pavyzdžiui, „AstraZeneca“, jie irgi turėtų skiepytis tomis RNR vakcinomis. Iš gamintojo nėra oficialaus sprendimo, kada turi būti ta trečia dozė ir kokių vakcinų, bet Lietuvoje yra tokie situacija, kad, pavyzdžiui, „AstraZeneca“ ar „Johnson & Johnson“ vakcinos atėjo šiek tiek vėliau į Lietuvą, vadinasi, šiai dienai mes turime tik tuos vakcinuotus, kuriems praėjo pusė metų ir kurie gali būti skiepijami pagal ministro įsakymą, jie pirmuosius du kartus buvo skiepyti RNR ir dabar gali būti skiepijami trečią kartą. Jeigu klaustumėte manęs, ar po „AstraZeneca“ vakcinos trečiai dozei irgi reikėtų rinktis „AstraZeneca“, tai, manyčiau, kad nebūtų pats geriausias sprendimas, reikėtų rinktis RNR vakciną dėl ypatybių, kaip tos vakcinos yra pagamintos“.
Neturime būti šokdinami tų, kurie atsisako skiepytis, kurie agituoja, kad kiti nesiskiepytų. Sunku paaiškinti, kodėl žmonės taip elgiasi.
„Manau, kad mes turime kardinaliai kitokią situaciją negu buvo praeitą rudenį. Praeitą rudenį mes nežinojome, kada bus tos vakcinos, mes matėme labai staigiai augančią susirgimų kreivę, neturėjome jokio ginklo prieš tą virusą. O dabar visi, kas norėjo, galėjo pasiskiepyti. Tikrai nesuprantu, kodėl žmonės, būdami rizikos grupėje, delsia. Jie pildo ligonines ir didina mirčių statistiką. Man tas yra absoliučiai nesuprantama. Kaip gali šitaip būti? Virusas nepasikeitė, jis kaip tik pasidarė užkrečiamesnis, piktesnis. Kiek jis buvo pavojingas rizikos asmenims pernai, tiek jis yra ir dabar, galbūt netgi labiau. Aš tikrai šito negaliu suprasti“, – šnekėjo profesorė.
„Dar labiau negaliu suprasti, kai vaikai atkalbinėja savo senus tėvus nuo skiepo, nebent motyvas būtų, kad jie laukia palikimo. Aš tikrai negaliu paaiškinti šito fenomeno, ypač kai mes dar bandome save lyginti su Danija ar su Švedija. Danijoje yra paskiepyta kone 100 proc. šitų vyresnių žmonių ir jie dabar vaikšto laisvai. Aš irgi norėčiau gyventi kaip Danijoje. Ar mums dabar reikia visą visuomenę šokdinti todėl, kad kažkas nenorėjo pasiskiepyti? Aš taip nemanau. Aš esu pasiskiepijusi, mano šeimos nariai pasiskiepiję ir mes norėtume gyventi kiek įmanoma laisviau. Neturime būti šokdinami tų, kurie atsisako skiepytis, kurie agituoja, kad kiti nesiskiepytų. Sunku paaiškinti, kodėl žmonės taip elgiasi. Ar jie turi kažkokių stebuklingų būtų, kad mes nesiskiepydami kažkaip prašoksime pro šitą pandemiją?“ – retoriškai klausė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...