Quantcast

Profesinės odos ligos. Kaip jų išvengti?

  • Teksto dydis:

Profesijų, kurių atstovams gresia profesinės odos ligos, sąrašas ilgas. Tai ne tik valytojai, kirpėjai, kepėjai ar statybininkai. Tačiau tik mažoji jų dalis darbo aplinkoje stengiasi išvengti sąlyčio su odą pažeisti galinčiomis medžiagomis ar tinkamai ja rūpinasi.

Serga jauni ir darbingi

"Jei darbo aplinkoje yra kenksmingų ir pavojingų veiksnių, tai profesine odos liga gali susirgti bet kurios profesijos atstovas. Tačiau dažniausiai šiomis ligomis serga kirpėjai, virėjai, kepėjai, valytojai, statybininkai, dažytojai, metalo ir maisto pramonės darbuotojai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai ir tekstilės pramonės darbuotojai", – sako gydytoja dermatovenerologė Greta Valančienė.

Taip pat pastebima, kad šiomis ligomis dažniau serga jauni ir darbingi žmonės. Profesinė liga – tai liga, išsivystanti darbo aplinkoje, kai yra kenksmingų arba pavojingų veiksnių. Pasak gydytojos, profesinėmis odos ligomis susergama nebūtinai dėl to, kad nesilaikoma saugos reikalavimų. "Dažniau suserga jautresni žmonės, kažkada anksčiau, galbūt vaikystėje sirgę atopiniu dermatitu. Net ir naudodami apsaugos priemones tokie žmonės dažniau suserga dermatitais arba odos uždegimais, iš kurių dažniausi būna vadinamieji iritaciniai dermatitai", – G.Valančienės žodžiais, tai dermatitai, sukelti tiesioginio sąlyčio su darbo aplinkoje esančiomis dirginančiomis medžiagomis.

Jei darbe alergizuojančio komponento nepavyksta išvengti, vienintelis būdas pasveikti yra keisti profesiją.

Tokius dermatitus gali sukelti tiesioginis sąlytis su dirginančia medžiaga. Tai gali būti įvairūs detergentai (chemikalai, kurių vandeniniu tirpalu plaunami užteršti paviršiai), konservantai, tirpikliai, klijai ir panašios medžiagos, net dulkės, purvas.

Kenksmingam veiksniui veikiant ilgesnį laiką, gali išsivystyti alerginės kilmės dermatitas. Gydytojos teigimu, visi dermatitai gali atrodyti panašiai, nes oda parausta, paburksta, niežti, gali atsirasti bėrimų ar mikroįtrūkimų. O nustatyti, ar tai alerginės kilmės dermatitas, nelengva. Tam, be abejo, reikia kreiptis į gydytoją.

Ar galima visiškai išsigydyti alergines odos ligas, jei darbe neįmanoma išvengti kontakto su alergenais? Gydytojos dermatovenerologės atsakymas sergančių tokiomis ligomis nepradžiugins. "Jei alerginį dermatitą sukelia darbo aplinkoje esantys kenksmingi ar pavojingi veiksniai, žmogus nepasveiks tol, kol dirbs tą darbą, – gydytojos žodžiais, pakartotinai veikiantis alergenas tokiam darbuotojui vėl sukels alerginį dermatitą, ir alerginė reakcija bėgant laikui tik stiprės. – Pavyzdžiui, jei dažytojas nuolatos kontaktuos su alergizuojančiais dažų komponentais ar statybininkas – su metalų, kirpėjas – su kažkuriuo dažų komponentu, išvengti alerginių reakcijų bus labai sunku. Jei darbe alergizuojančio komponento nepavyksta išvengti, vienintelis būdas pasveikti yra keisti profesiją. Juk net ir naudojant visas įmanomas apsaugos priemones, alerginių reakcijų ne visada pavyks išvengti. Nes mikrodulkelės, tam tikros medžiagos mikrodalelės gali patekti į kvėpavimo takus ar ant odos."

Į gydytojus kreipiasi retai

Dermatologai sutaria, kad, siekiant išvengti profesinių odos ligų, labai svarbi yra jų prevencija. Tačiau nemaža problema Lietuvoje yra tai, jog daugeliu atvejų darbuotojai net nežino apie jų darbo aplinkoje esančius kenksmingus ar pavojingus veiksnius, neįtaria apie profesinių ligų grėsmę.

"Jei darbdavys žino, kad toje darbo aplinkoje tokių veiksnių yra, turėtų apie tai informuoti darbuotoją, siekti, kad darbuotojai dalyvautų mokymuose, kuriuose jie būtų informuojami, kokie veiksniai toje darbo aplinkoje yra, kaip jie veikia ir kaip nuo jų apsisaugoti", – G.Valančienės teigimu, kitaip darbdavys rizikuoja, kad daliai darbuotojų arba reikės rimtai gydytis, arba keisti darbo vietą.

Greta Valančienė

Tačiau dėl profesinių odos ligų į gydytojus mūsų šalyje kreipiamasi dar labai retai. Lietuvoje atlikti statistiniai tyrimai rodo, kad tik vienu atveju iš 60-ies į dermatologus kreipiamasi dėl profesinių odos ligų. "Vakaruose darbuotojai yra geriau informuoti – supranta, kad tam tikra medžiaga galėjo sukelti odos ligas, ir nebijo pakovoti už savo teises. Vakarų šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje arba Nyderlanduose, iritacinis arba kontaktinis alerginis dermatitas yra vienos dažniausiai pasitaikančių profesinių ligų. O Lietuvoje darbuotojai kartais dėl to bijo kreiptis į darbdavį, vengiama ir eiti pas gydytojus. Deja, mūsų žmonės neretai patys bando gydytis", – pastebi pašnekovė ir įspėja, kad odos ligų gydymasis, remiantis liaudies metodais ar draugų, interneto patarimais, gresia ligų komplikacijomis.

Alerginiam kontaktiniam dermatitui gydyti taikomas antialerginis gydymas. Tais atvejais, kai sudirgintą odą niežti, skiriami geriamieji vaistai nuo alergijos. "Tačiau prevencijos ir gydymo pagrindas yra vadinamieji emolientai. Tai yra odos barjerinę funkciją atkuriantys drėkinantys ir minkštinantys losjonai, kremai ar tepalai. Jie padeda ir apsisaugoti – sukuria tam tikrą barjerą tarp dirginančios medžiagos ir odos, ir, jei odos pažeidimas jau atsiradęs, gydo, – pasak G.Valančienės, emolientų sudėtyje yra įvairių medžiagų, mažinančių uždegimą, paraudimą, sudirgimą. – Daug galima padaryti naudojant vien emolientus. Tačiau, jei odos pažeidimo procesas išplinta, tenka gydyti ir hormoniniais tepalais, kartais ir geriamaisiais hormoniniais vaistais."

Kilus odos problemų, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytojus. Pašnekovė įspėja: jei odos problemos įsisenėja, jų atsikratyti tampa sunku. Tuomet oda sustorėja, atsiranda sunkiai išnaikinami specifiniai bėrimo elementai.

Prevencija labai svarbi

Jei darbe nuolatos kontaktuojama su dirginančiomis medžiagomis, tampa labai svarbu tinkamai prižiūrėti odą. "Ypač svarbu, kad tie, kurie dirbdami liečiasi tiesiogiai prie galinčių odą dirginti medžiagų ar objektų, nuolat odą teptųsi kremais. Jei dirginančios medžiagos gali patekti ant veido, svarbu, kad darbuotojas dėvėtų skydelį", – gydytojos žodžiais, sudirgusioms, sudiržusioms rankoms, tapusioms beveik statybininkų vizitine kortele, reikėtų naudoti emolientus.

Jei oda paraudusi, niežti, atsiranda bėrimų, jei būklė blogėja darbo metu ir po darbo, o per atostogas pagerėja, tikėtina, kad darbo aplinkoje yra veiksnių, sukeliančių odos pažeidimus. Tačiau tam, kad odos liga būtų pripažinta profesine, neužtenka dermatologo įrašo asmens sveikatos kortelėje, kad dirbdamas tam tikrą darbą žmogus nuolatos serga odos ligomis, kad jam įtariama profesinė liga. Su dermatologo siuntimu toks darbuotojas turi kreiptis į darbo medicinos gydytoją. "Šis turi atlikti tyrimą, kuriuo turi būti nustatyta, kad odos ligas žmogui sukelia būtent darbo aplinkoje esantys veiksniai ar medžiagos. Tik tada odos liga gali būti pripažinta", – procesą paaiškina G.Valančienė.

Tyrimų duomenimis, daugiau nei 50 proc. respondentų pažymi, kad jų gyvenimo kokybė, kaip ir nuotaika, susirgus profesine odos liga, suprastėjo. Apie 9 proc. suserga lengva arba vidutinio sunkumo depresija. Jie jaučia nerimą, juos ima erzinti matomas negalavimas, kartais nepakeliamas niežėjimas. Arba toks bėrimas, dėl kurio tampa sudėtinga net apsirengti drabužius.

"Apibendrindama galiu pasakyti, kad labai svarbu nepraleisti pradžios: kai tik prasideda bėrimai, kitos odos problemos, reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus. O priemonių apsisaugoti nuo tiesioginio kontakto su dirginančiomis medžiagomis šiais laikais yra tikrai daug. Tiek visokiausių emolientų, tiek vaistų, kuriuos naudojant pradinius bėrimus galima gana lengvai išgydyti", – sako gydytoja dermatovenerologė.

Pasak gydytojos, tose darbovietėse, kur darbo aplinkoje yra dirginančių medžiagų, labai svarbu ne tik tai, kad būtų padėtas specialus prausiklis ar emolientas. Svarbu, kad darbuotojai suprastų, jog reikia jį naudoti, kad tai naudinga.


Investicijos į darbuotojų sveikatą atsiperka

Didelę patirtį darbų saugos srityje turintis bendrovės "Danis sauga" vadovas Dainius Stulgys ragina įmones daugiau dėmesio skirti savo darbuotojų sveikatai. "Profesinės odos ligos labai ilgai ir sunkiai gydomos, todėl svarbu laiku imtis prevencijos. Man pritars visi, kad į darbuotojus investuoti verta, nes laimingas ir sveikas darbuotojas – lojalus darbuotojas. Mes rekomenduojame naudoti specialiai darbui sukurtą vokišką PHYSIODERM kosmetiką. Tai pasižymintys aukšta kokybe, efektyvūs gaminiai. Šią kosmetiką verta naudoti ne tik darbe, bet ir namuose", – sakė D.Stulgys.

PHYSIODERM kosmetikos galima įsigyti internetu: eshop.danis.lt.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių