– Ši savaitė pasaulyje skirta glaukomos prevencijai. Nemažas indėlis tyrinėjant šios klastingos ligos priežastis tenka ir Lietuvos mokslininkams. Štai vienos jūsų doktorantės baigiamasis darbas apie galvospūdžio įtaką glaukomai sulaukė dėmesio pasaulio mastu.

– Nenorėčiau apsiriboti vieno doktoranto darbu. Linos Šiaudvytytės tyrimas buvo svarbus ir įdomus, nes bendradarbiavome su KTU mokslininkais, kurie sukūrė technologiją, leidžiančią neinvazyviu būdu pamatuoti galvospūdį, vykdėme tarptautinį visuotinės dotacijos projektą. Visgi glaukomos mechanizmai nėra iki galo aiškūs, įtakos turi ne tik akispūdis ir galvospūdis. Štai kita doktorantė Rūta Mačiulaitienė tyrinėja naujus glaukomos gydymo metodus, ieško, kaip apsaugoti regos nervą.

Akvilė Daveckaitė – sąsąjas tarp neurodegeneracinių ligų – panašu, kad glaukomos, Parkinsono, Alzheimerio ligų atvejais ankstyvi pažeidimai gali būti nustatomi būtent akių tyrimų metu. Pernai metais doktorantūrą baigė ir sėkmingai apsigynė Daiva Pailavičiūtė-Baikštienė, kurios tema buvo glaukomos chirurgijos ypatumai. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo mokinių pasiekimais. Nors esame pakankamai maža šalis, pasauliniu mastu tikrai neblogai atrodome.

– Atitinkamas asmeninis įvertinimas ir tai, kad pernai rudenį tapote Europos glaukomos draugijos tarybos nare.

– Malonu, kad tave pastebi, tačiau sėdėti drauge su pasaulinio lygio mokslininkais ir specialistais prie vieno stalo – kartu ir didžiulis įpareigojimas. Keliamos bendros problemos, tačiau vieningai jas išspręsti toje pačioje Europoje gali būti sudėtinga. Vieniems trūksta pinigų, kitiems – žinių, tretiems – net prieigos prie interneto. Kitą kartą norintieji mokytis tam tiesiog neturi galimybių. Todėl neatsitiktinai dalyvauju ir komiteto, kuris skiria stipendijas glaukomos specialistams Europoje, veikloje.

– Suvaldyti glaukomą – vis dar vienas didžiausių oftalmologų iššūkių?

Jei kataraktą ar amžinės geltonosios dėmės degeneraciją išduoda tam tikri simptomai ir sėkmingai padėti šiems ligoniams galima laiku, glaukoma vadinama klastingu regėjimo vagimi.

– Kiekvienam sergančiajam svarbiausia atrodo ta liga, su kuria jis pats susidūrė. Tačiau jei kataraktą ar amžinės geltonosios dėmės degeneraciją išduoda tam tikri simptomai ir sėkmingai padėti šiems ligoniams galima laiku, glaukoma vadinama klastingu regėjimo vagimi. Žmogui ilgą laiką atrodo, kad jis mato puikiai, tačiau akiplotis nepastebimai siaurėja. Iki tol, kol pacientas atkreipia dėmesį, kad regėjimas suprastėjo, ši lėtinė, su amžiumi progresuojanti liga paprastai jau būna pažengusi – „nuėjusi“ du trečdalius kelio.

O suvaldyti glaukomą galima tik tos stadijos, kada ji buvo diagnozuota. Kuo didesnį pagreitį ji įgauna, tuo padėti sunkiau. Kasmet minime glaukomos savaitę, kalbame apie ligą, skatiname bent kartą per metus pasitikrinti. Atrodo, smarkiai pažengusios glaukomos atvejų turėtų beveik nepasitaikyti, ypač tarp jaunų, aktyvių žmonių, kuriems dar visas gyvenimas prieš akis. Deja, realybė yra kitokia. Paprastai pacientų, kuriems yra diagnozuota glaukoma yra lygiai tiek pat, kiek ir nediagnozuotų.

– Vadinasi, didžiausia problema – ne mūsų medicinos galimybių, bet pačių žmonių rūpinimosi savimi stoka?

– Turime įvairiausios aparatūros ir visas galimybes anksti nustatyti glaukomą. Mūsų specialistai ne tik šią vieną savaitę, bet visus metus pasiruošę kasdien atlikti būtiniausius tyrimus, kad glaukoma būtų nustatyta anksti. Tereikia ateiti. Nors tokie simptomai kaip ašarojančios akys, mirguliavimas vairuojant, akinių stygius skaitant nėra glaukomos požymis, tai gali padėti laiku patekti pas gydytoją.

Kita vertus, labai svarbus paciento elgesys jau paskyrus gydymą. Jei žmogus nenori pripažinti, kad jam reikia pagalbos, gydytojas ne visada gali padėti.

Beje, lietuviai – labai kantrūs. Jei gydymas netinka, jie tiesiog nebesigydo ir galvoja, kad problema savaime išsispręs. O naujo gydymo ieškoti būtina, nes kito būdo glaukomai sustabdyti nėra.

– Specialistai pastebi, kad gydant brandaus amžiaus pacientą dažnai dėl šalutinio vaistų poveikio nepavyksta išvengti ir operacijos.

– Vaistai bet kuriuo atveju turi šalutinį poveikį, lašinant lašus akies paviršius yra pažeidžiamas. Taigi vartojant vaistus būtinai skiriama ir papildoma pagalba akims – vitaminai ar dirbtinės ašaros. Deja, operacija problemos neišsprendžia, glaukoma vis tiek lieka. Aišku, kai glaukoma operuojama dar negydytoje akyje, kada akies paviršiaus audiniai nėra paveikti ligos, galima pasiekti sėkmingesnio rezultato, gijimas lengvesnis. Tačiau kitiems po operacijos problemos tik prasideda – žaizda gyja ne taip, kaip tikėtasi, yra randėjimo tikimybė. Ir tada rezultato nėra, vis tiek reikia grįžti prie tų pačių vaistų.

– Kuo jus sužavėjo oftalmologija?

– Pro mikroskopą tyrinėjama akis – visai kitas pasaulis, stipriai besiskiriantis nuo kitų medicinos sričių. Juo labiau visai naujos erdvės atsivėrė tobulėjant technologijoms. Dabar didžiausiu iššūkiu išlieka – ką padaryti, jei akis nemato, kaip tai išgydyti, koks robotukas ar prietaisas galėtų atstoti receptorius, kurie atsakingi už regą.

Teoriškai žinome, kad žūsta nervinės ląstelės, o ką padaryti, kaip jas apgauti, kad jos nesusirgtų, kaip atrasti, kurios ketina sirgti ir užkirsti tam kelią bei galiausiai, kaip atkurti jau numirusias. Šiandien regos nervo atkūrimas ir persodinimas – didelė mokslininkų viltis ir svajonė.