Prisiminė pirmąjį koronaviruso atvejį Lietuvoje: tai buvo tarsi griausmas

  • Teksto dydis:

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2020 metų vasario 28 d. gydyta viena pacientė, kuriai diagnozuota COVID-19 liga. Po metų ligoninėje gydomi 26 pacientai, kuriems diagnozuota ši klastinga liga. 

Prieš metus, kai buvo gydoma vienintelė, tačiau pirmoji COVID-19 susirgusi ligonė, ligoninėje tvyrojo nerimo, baimės, nežinomybės atmosfera. Šios dienos, tapusios klastingos pandemijos šaukliu, prisiminimais, lemtingu šaliai įvykiu bei po jo sekusia patirtimi spaudos konferencijoje su žurnalistais dalinosi ligoninės vadovas Remigijus Mažeika ir vienas iš pacientę gydžiusių medikų infektologas A. Kaušas.

Nerimo naktis

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika, prisimindamas pirmąją COVID-19 susirgusią pacientę, pamena tą nerimo naktį, kai ši netikėta žinia į gydymo įstaigą atskriejo iš Sveikatos apsaugos ministerijos apie 2 valandą nakties.

Paskambino tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir pranešė apie pirmąjį COVID-19 atvejį Lietuvoje. Ministras liepė ruoštis ir patikino, kad ligoninėje nuo šiol bus daug darbo ir daug žiniasklaidos dėmesio.

„Tai ir įvyko – trečią valandą nakties į kabinetą susirinko visa ligoninės vadovybė, o devintą ryte buvo surengta spaudos konferencija, kurioje buvo aptartas pirmasis COVID-19 atvejis Lietuvoje“, – sakė direktorius R. Mažeika pripažinęs, kad tuomet atrodė, gal Lietuvą aplenks koronavirusas, bet taip neįvyko. 

Į Lietuvą plūstelėjo pirmoji koronaviruso banga. Nors iš karto buvo priimti griežto karantino ribojimai, bet pirmoji banga buvo sąlyginai lengva. „Nors žmonės baiminosi dėl ištuštėjusių gatvių Kinijoje, dėl įtampos Šiaurės Italijoje, kur didžiuliai automobiliai su karstais stovėjo eilėse į krematoriumus. Tai kėlė nerimą ne tik visuomenėje, bet ir medikų bendruomenėje“, – sakė gydymo įstaigos vadovas ir pasidžiaugė tuo, kad pirmoji banga buvo labai trumpa ir leido pasiruošti rudenį atėjusiai kitai bangai, kuri Respublikinę Šiaulių ligoninę palietė labai skaudžiai.

Pirmas atvejis – tarsi griausmas

Pirmoji COVID-19 susirgusi pacientė pateko į Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyrių, į kurį tuo metu jau buvo guldomi kontaktų su sergančiais turėję arba ligos požymius jaučiantys pacientai. Dažniausiai diagnozė nepasitvirtindavo ir jie po tyrimo ir gauto neigiamo rezultato būdavo išleidžiami namo.

Pirmąją pacientę, kuriai buvo diagnozuotas COVID-19, gydę infektologai Aidas Kaušas, Judita Minickaitė-Katinienė ir Zinaida Kovaliova prisimena ir ilgokai trukusius tyrimus, ir pirmosios pacientės gydymą, kai kiekvieną sprendimą teko derinti su Sveikatos apsaugos ministerija. Ir tai nieko nestebino, nes pasaulį užklupo niekam nežinomas virusas ir nežinoma, bet labai pavojinga liga.

„Tos baimės dirbti su pavojinga liga mes kaip ir neturėjome, nes esame dirbę ir anksčiau. Kiekviena infekcinė liga yra savotiškai pavojinga. Buvome pasirengę ir SARS viruso atėjimui, bet jis neatėjo, buvo ir kiaulių gripas, atėjęs viduryje vasaros“, – prisimena gydytojas A. Kaušas, pirmą atvejį palygindamas su apsiniaukusiu dangumi, kurio pakraščiuose daužosi žaibai. Visi tokiu atveju mano, kad audra aplenks, kad pas mus negriaudės. 

Medikams svarbiausia paciento gydymas, kuris per tuos metus keitėsi

„Pradžioje nebuvo gydymo, bet šiandien jį turime. Šio gydymo poveikis nėra šimtaprocentinis ir dėl indikacijų negalime skirti kiekvienam pacientui. Yra ir kitas gydymas, ir deguonies terapija atitinkamo lygio. Nors didelio pasikeitimo, gydant sunkius atvejus, nėra, kai kurių vaistų korekcijos įvyko, tačiau tai tik sąlyginiai pokyčiai“, – sako infekcinių ligų gydymo specialistas.

Gydyti sergančiuosius COVID-19 ligonius pasirengę tik infekcinių ligų gydytojai, nes tai jų darbas. Tačiau vien jų jėgų nepakako. Piko metu ligoninėje buvo gydoma 120 ligonių, tad pagalbon atskubėjo daugelio kitų ligoninės specialybių gydytojai: pirmiausia anesteziologai ir reanimatologai, persikvalifikavę gydyti sergančiuosius COVID-19, gydomus reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose.  Vėliau jungėsi nefrologai, chirurgai, kardiologai, LOR specialistai, pulmonologai, terapeutai ir kitų specialybių medikai, geranoriškai ėję į pavojingiausią barą. Šiuo metu ligoninėje yra trys infekcinių ligų skyriai vietoje piko metu buvusių penkių skyrių, kuriuose buvo gydomi COVID-19 sirgę ligoniai,  tad situacija gerėja. 

Didžiausia sėkmės istorija – skiepijimas

„Vaikščiojame kaip po miražą, – COVID-19 ligos gydymą apibūdina infektologas A. Kaušas. – Nes, neįmanoma suplanuoti, kas, gydant ligonį, vyks ateityje, nežinai, kiek bus atvejų, kokie bus ligoniai. Ši situacija tebėra ir dabar“.

Vaikščiojame kaip po miražą.

Pirmoji, o ypač antroji koronaviruso banga paženklinta ne viena sėkmės istorija. Pasak A. Kaušo, sėkmės istorija yra ir tada, kai jaunas žmogus, neturėjęs jokių gretutinių ligų, sportavęs, bet sunkiai suserga ir pasveiksta, ir tada, kai pasveiksta 80-90 metų ligonis. Iš pirmo, pavasarinio karantino įsimintinas atvejis, kai ligoninėje gydėsi dukra ir mama – apie 70 ir 90 metų. Pacientės ėmė prašytis namo. Medikai rizikavo ir išleido, nors močiutei dar reikėjo deguonies. Bet sėkmė nusišypsojo – po keleto savaičių dukra paskambino, kad ir deguonies nebereikia, ir rinkimuose močiutė dalyvavo.

Dabar jau nėra šalyje šeimos ar giminės, kurioje nebūtų nors vieno ar net kelių žmonių, persirgusių COVID-19 ir pasakojančių artimiesiems bei žurnalistams savąją sėkmės istoriją. 

Medikas neabejoja, kad situaciją stabilizuoti padės pats pagrindinis ginklas su klastinguoju virusu – vakcina, sukurta per labai trumpą laiką.   

„Prisimename pirmąjį atvejį – vasario 28 dieną.  Praėjus vos dešimt mėnesių –  gruodžio 27 dieną – ligoninėje buvo paskiepyti pirmieji medikai. Neįtikėtinai greitas laikas iki pirmosios vakcinos“, – sako infektologas A. Kaušas ir stebisi žmonėmis, kurie neišsirenka, kuri čia ta vakcina geresnė, o kuri blogesnė, kurie abejoja, o gal ir visai nereikia skiepytis.

„Reikia suprasti, kad jei vakcinos yra patvirtintos Europos Sąjungos vaistų agentūros, yra atlikti visi reikiami tyrimai ir yra saugios. Tačiau normalu, kad kiekviena vakcina turi savo šalutinį poveikį, kuris yra natūralus, visos vakcinos yra kokybiškos ir saugios“, – sako A. Kaušas ir ragina visus skiepytis, nes kol nebus paskiepyta 75 proc. visuomenės, tol pandemijos  grėsmė išliks ir žmonės negalės grįžti į normalų visavertį gyvenimą.

Medikų gyvenimas keitėsi

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius R. Mažeika, prisimindamas pirmą karantiną, apgailestauja, kad buvo nutrauktas planinių paslaugų tiekimas. Tai įvyko dėl to, kad tada dar niekas nežinojo, ko tikėtis iš šios ligos. Antrosios bangos metu planinė pagalba nebuvo nutraukta. 

„Medikai antrosios bangos metu parodė aukščiausią pilotažą, nes ir psichologiškai, ir nusiteikimu teikti paslaugas rodė visišką atsidavimą savo profesijai“, – teigė gydymo įstaigos vadovas.

Šiandien medikų bendruomenės nebevaržo apribojimai, įprasta praktika yra dėvėti kaukes, nuolat laikytis higienos. Pasak R. Mažeikos,  šiandien ligoninėje visai kita infekcijų kontrolė, nei buvo iki pandemijos. Per tuos metus visi įprato prie tokio gyvenimo būdo.

„Tačiau didžiausias stebuklas medikų bendruomenėje įvyko kalėdiniu laikotarpiu, kai sužinojome, kad jau turime vakciną. Dar prieš metus, praėjusių metų vasario mėnesį, nebuvo vilčių, kad visa medikų bendruomenė bus vakcinuota. Tačiau įvyko stebuklas ir šiandien ligoninė, kuri prieš tris mėnesius buvo nesaugiausia vieta visoje mūsų visuomenėje, šiandien jau yra saugiausia“, –  teigia gydymo įstaigos vadovas R. Mažeika ir savo žodžius iliustruoja skaičiais:  95 proc. ligoninėje dirbančiųjų arba turi imunitetą arba yra vakcinuoti. 100 darbuotojų kol kas yra nepaskiepyti. Be to medikai yra testuojami, tad jaučiasi tikrai saugūs ir linki, kad visa visuomenė taptų tokia pat saugi.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių