Sulaukė paramos

Vienuoliktus metus su ligonine bendradarbiaujanti Tarptautinė moterų asociacija ir šiemet nepamiršo uostamiestyje gydomų onkologinių pacienčių – nevyriausybinės organizacijos atstovės įteikė dėžę biopsinių adatų, reikalingų krūties vėžiu sergančioms moterims.

Tarptautinė organizacija vienija 90 veiklių moterų iš 20 šalių. Viena iš organizacijos veiklų orientuota būtent į ankstyvąją krūties vėžio diagnostiką ir prevenciją.

Kaip sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas, gauta parama gal nėra tokia reikšminga finansiškai, tačiau bendradarbiavimas siekiant vieno tikslo – geresnės moterų sveikatos – labai svarbus.

Iki Skandinavijos mums dar toli, kur profilaktiškai pasitikrina apie 90 proc. moterų.

Gydytojas pabrėžė, kad asociacijos veikla, orientuota į profilaktinį sveikatos patikrinimą, padeda žadinti moterų sąmoningumą, taip pat prisideda prie gydytojų ir pacientų vienijimo.

Tikrinasi aktyviau

Pastebima, kad prevenciniai renginiai, viešoje erdvėje pasklidusi žinia apie onkologine liga susirgusį žinomą žmogų sulaukia daugiau atgarsių ir duoda teigiamų rezultatų – tuomet daugiau žmonių ateina pasitikrinti profilaktiškai, tad onkologinė liga dažniau nustatoma ankstyvose stadijose.

Ligoninės Krūties chirurgijos sektoriaus vedėjas Donatas Petrauskas antrino, jog vieši žinomų žmonių prisipažinimai, kad serga vėžiu, kartais daug veiksmingesni nei gydytojų straipsniai.

A. Česas pasidžiaugė, kad per pastaruosius porą metų pasiekta ryškių rezultatų vėžio profilaktikos programose – žmonės vis aktyviau tikrinasi dėl krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos onkologinių susirgimų. Prie šių gerėjančių rezultatų prisideda ir nevyriausybinės organizacijos.

Gydytojai pastebi, kad pastaraisiais metais ligoninėje atliekamų biopsijų skaičius gerokai išaugo – tai liudija, kad profilaktiškai pasitikrinti ateina vis daugiau moterų.

Ankstyvoji krūtų vėžio diagnostikos profilaktinė programa skiriama moterims nuo 50 iki 70 metų kas dvejus metus. Pasak D. Petrausko, dar visai neseniai pagal šią programą pasitikrindavo apie 40 proc. moterų, dabar šis skaičius siekia apie 60 proc.

"Nors ir tai nėra daug. Iki Skandinavijos mums dar toli, kur profilaktiškai pasitikrina apie 90 proc. moterų. Bet po truputį gerėjantys rezultatai – žingsnis teisinga linkme", – sakė D. Petrauskas.

Pavojingos genų mutacijos

Lietuvoje po truputį skinasi kelią ir profilaktinės krūtų šalinimo operacijos, nustačius vėžį sukeliančias genų mutacijas. Pasak A. Česo, ši tendencija pasaulyje yra labai ryški, tačiau mūsų šalyje moterys dar nėra tokios aktyvios būtent taip save apsaugoti nuo onkologinės ligos.

A. Česas pasakojo, kad kartą per savaitę Klaipėdos universitetinėje ligoninėje rengiami gydytojų pasitarimai, kuriuose kartu dalyvauja ir genetikai. Be pastarųjų tyrimų rezultatų, pacientės gydymas nepradedamas.

Ligoninėje atliekami gerokai platesni tyrimai dėl vėžį galinčių sukelti genų kombinacijų, ne tik dėl jau daugeliui žinomų genų mutacijų BRCA1 arba BRCA2.

Nustačius šias ar kitas genų mutacijas tampa aišku, kad tikimybė susirgti krūties vėžiu yra gerokai didesnė, tada skiriasi ir pats gydymas.

Aptikus minėtus genus moteriai rekomenduojama atlikti mastektomiją – profilaktinį krūtų pašalinimą arba siūlomas intensyvus stebėjimas, sudaromas tikrinimo kas pusę metų planas.

Pastebima, kad daugėja jaunų moterų, turinčių genų mutacijas, didinančias riziką susirgti krūties vėžiu. Nemažai jų ryžtasi profilaktinei abipusei mastektomijai. Pacientei profilaktiškai pašalinus krūtis tuo pat metu atliekama rekonstrukcinė operacija, padedanti moteriai toliau gyventi visavertį gyvenimą.

Krūties vėžys Lietuvoje vis dar išlieka dažniausiai tarp moterų diagnozuojama onkologinė liga.

Dovana sau – patikra

Tarptautinės moterų asociacijos atstovės uostamiesčio gydytojų pasiteiravo, kaip galėtų prisidėti prie aktyvesnės profilaktinės patikros.

Prisiminta, kaip prieš keliolika metų moterys profilaktinei patikrai į ligoninę buvo atvežamos didžiuliu akcijos rėmėjų užsakytu autobusu. Tuomet keli gydytojai per vieną savaitgalio dieną patikrindavo po keliasdešimt moterų.

D. Petrausko nuomone, tokia prevencinė taktika buvo veiksminga anksčiau, tačiau dabar reikėtų ieškoti kitų būdų, kaip didinti moterų sąmoningumą. Be to, per tokias patikras dėl didelio gydytojo darbo krūvio kyla rizika suklysti ir nepastebėti pavojingos ligos.

Viešnios svarstė, ar naudos duotų darbdavių suteikiama poilsio diena, skirta būtent profilaktiniam sveikatos pasitikrinimui. Perspektyvoje darbdaviui tai esą kainuotų pigiau, nei ilgam dėl onkologinės ligos iš darbo rinkos iškrentanti darbuotoja.

Gydytojų manymu, daugiau naudos duotų kylantis pačių moterų sąmoningumas nei priverstinės priemonės iš šalies.

Amerikoje užaugusi asociacijos "Sužydėjusi viltis" (angl. "Hope of Blossom") vadovė Lidija Rasutis prisiminė, kaip tėvelių nuo mažens buvo skatinama profilaktiškai tikrintis sveikatą.

60 metų moteris ir dabar kasmet per savo gimtadienį įteikia sau "dovaną" – profilaktiškai pasitikrina sveikatą.