Prašo tėvų: jei vaiko būklė nėra sunki, kreipkitės į šeimos gydytoją

– Pirmiausia – apie skaičius, kur gripas žmones guldo į lovas labiausiai Lietuvoje?

– Stebint epideminę situaciją, iš tikrųjų, jau dvidešimt dvi savivaldybės viršija tą sergamumo lygį – 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Išskirčiau didžiausius rodiklius turinčias penkias savivaldybes. Tai yra Kauno, Klaipėdos, Panevėžio miestai ir Kėdainių bei Kazlų Rūdos savivaldybės. Čia yra fiksuojamas didžiausias sergamumas, tačiau kol kas epidemija nėra skelbiama, nes tas rodiklis nėra vienintelis, kuriuo remiantis būtų galima skelbti epidemiją. Reikia atsižvelgti ir į kitus rodiklius, tokius kaip situacija ugdymo įstaigose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, testavimo apimtis ir jų rezultatus. Įvertinus visą šią visumą kol kas skelbti epidemiją tose 22 savivaldybėse neskubama. Visos Lietuvos mastu rodiklis taip pat viršija 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tačiau situacija yra stebima, stabili. Ir kaip jūs minėjote, tikrai gripas ir kiti peršalimo ligas sukeliantys virusai atkeliavo anksčiau, tačiau sergamumas nesiekia to piko, kuris buvo įprastas gripo sergamumo metu tais sezonais iki pandemijos. Skirtumas tas, kad tas pikas būdavo įprastai sausio–vasario mėnesiais. Nenuostabu, nes ir Europa stebi bei turi panašią situaciją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Girdėjome, kad užfiksuotas ir pirmas mirties atvejis nuo gripo?

– Šis atvejis užfiksuotas Vilniaus mieste. Tai – sostinės gyventojas. Šis 94-erių metų amžiaus asmuo turėjo lėtinių ligų. Pirminiais duomenimis, jis buvo skiepytas sezoninio gripo vakcina už valstybės lėšas. Šis žmogus mirė būtent dėl gripo sukeltų komplikacijų ir pavėluoto kreipimosi į gydymo įstaigą.

– O kaip dėl vaikų sergamumo? Sako, labai padidėjęs, gydytojams tenka didelis darbo krūvis, užkimštos ligoninės?

Gydytojai pastebi, kad tėveliai skuba kreiptis vos pasireiškus pirmiesiems požymiams.

– Norėčiau pabrėžti, kad apskritai sergamumas yra didesnis visose amžiaus grupėse nei įprasta šiuo metu. Vaikų sergamumas nėra kažkoks išskirtinis, jeigu lygintume jų sergamumą gripo sezonu metu iki pandemijos. Vaikai sudarydavo 50 proc. visų registruotų atvejų. Šiais metais matome lygiai tą patį, kad vaikai sudaro pusę ar šiek tiek daugiau iš visų registruotų atvejų. Nieko keista. Gydytojai pastebi, kad tėveliai skuba kreiptis vos pasireiškus pirmiesiems požymiams, todėl gydymo įstaigos jaučia didesnį krūvį. Tad būtų prašymas tėveliams, kad pirmiau, jei nėra sunki vaiko būklė, keiptųsi į šeimos gydytoją, o ne skubėtų iškart į ligoninę. Ir poliklinikose gali būti atlikti tikslūs laboratoriniai tyrimai. Šeimos gydytojai puikiai diagnozuoja ir gali skirti atitinkamą gydymą.

– O kokie skiepijimosi nuo gripo rodikliai Lietuvoje šiais metais?

– Iš dalies džiugu, nes jeigu pernai dėl antivakcininio judėjimo ir kažkokio žmonių abejingumo valstybės lėšomis buvo suskiepyta tik virš 66 proc. nupirktos vakcinos, tai šiemet jau nuo rugsėjo iki lapkričio mėnesio – 63 proc. nupirktos vakcinos. Bet, aišku, dar beveik 20 proc. lieka. Ir kol sergamumas eina link to piko, dar nevėlu skiepytis, ypač rizikos grupei priklausantiems asmenims. Daugiausiai iš pasiskiepijusių, kaip ir kiekvienais metais, yra 65-erių ir vyresnio amžiaus asmenys. Antroje vietoje – sergantieji lėtinėmis ligomis. Norėčiau pabrėžti, kad lėtinėmis ligomis serga nebūtinai vyresnio amžiaus žmonės, bet ir vaikai. Nuo vienerių metų amžiaus, kurie turi lėtinių ligų, gali būti skiepijami valstybės lėšomis, būtent ta nemokama gripo vakcina. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų sergamumas yra nemažas, tėveliai turėtų pagalvoti – turime puikią prevencinę priemonę būtent nuo gripo. Ir tikrai dar ne vėlu paskiepyti vaikus. Jauno amžiaus žmonėms imunitetas susiformuoja daug greičiau. Iš principo pasiskiepijus dabar, kol dar nepasiekėme sergamumo gripu piko, galima apsaugoti vaikus.