– Kokie pokyčiai laukia gydymo įstaigose?

– Kaip tik šiuo metu Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su gydymo įstaigomis visiems metams. Viena iš naujovių, kurią įdiegėme, yra tai, kad mes susitarėme dėl tam tikrų specialybių gydytojų, pas kuriuos yra didžiausios eilės, pavyzdžiui, kardiologų, endokrinologų, hemaologų, papildomų konsultacijų. Kad jų būtų suteikta daugiau ir eilės sutrumpėtų.

– Kas keičiasi gydymo įstaigose, ko iš jų prašysite ir kaip tai garantuos, kad pacientams nereikės laukti pusę metų specialisto konsultacijos?

– Mes prašysime gydymo įstaigų, kad jos padarytų viską, ką gali. Kad suteiktų daugiau tų konsultacijų, kurių labiausiai trūksta, kur eilės didžiausios. Ir mes išskirsime atskirai lėšas joms  apmokėti. Ir sutartyse joms suteiksime papildomą prioritetą. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai reiškia, kad specialistai bus geriau apmokami, ar tiesiog jie bus suinteresuoti suteikti daugiau konsultacijų? Pastaruoju atveju medikai pasakytų, kad nuo to gydytojų nepadaugės?

– Mes suprantame, kad gydymo įstaigų galimybės nėra beribės, bet galbūt tų galimybių vis dėlto yra. Kaip rodo mūsų pokalbiai su kai kuriomis iš jų, tų rezervų dar šiek tiek turi. Mes pasistengėme irgi juos labiau motyvuoti – papildomas finansavimas taip pat turėtų prie to prisidėti. Ir, kaip minėjau, šis finansavimas bus prioritetinis. Kalbant plačiau apie konsultacijų apmokėjimą, tai galėčiau pridurti, kad dar šį ketvirtį pasirodys papildomi teisės aktų pakeitimai. Jie reglamentuos, kad kai kurios konsultacijos, kurių metu pacientas ne tik konsultuojamas, bet jam atliekamos ir papildomos tam tikros diagnostinės ar gydymo procedūros, jos bus apmokamos brangiau. Tai yra artimiausias žingsnis, kuris dar laukia.

Tai nesprendžia problemos iš esmės, nes pats sveikatos apsaugos finansavimas Lietuvoje yra vienas iš mažiausių Europoje.

O ką apie pakeitimus mano patys medikai, į klausimus atsako Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.

– Ką patys medikai galvoja apie tokias Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojamas permainas?

– Šios permainos yra teigiamos tuo, kad pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje kreipiamas dėmesys tiek į medikų, tiek į finansų stygių. O neigiamas dalykas – tai nesprendžia problemos iš esmės, nes pats sveikatos apsaugos finansavimas Lietuvoje yra vienas iš mažiausių Europoje. Tą kartojome ir kartosime. O kalbant apie Valstybinės ligonių kasos metodiką perskirstant lėšas, tai čia nėra nieko nauja. Anksčiau jie perskirstydavo kaitaliodami balo vertę, o dabar perskirsto kitaip. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad būtent prioritetinis finansavimas atima pinigus iš kitų medikų. Manome, kad tai – neteisinga pozicija.

– Kaip manote, ar sumažės eilės pas specialistus?

– Norint suteikti daugiau konsultacijų, turi būti daugiau medikų. Klausimas, ar prioritetinis finansavimas šiek tiek padidins, tarkim, kardiologų, endokrinologų, hemoterapeutų-onkologų arba radioterapeutų skaičių. Manau, kad nepadidins. Tai – greičiau politinis veiksmas, kuris parodo, kad kažkas vyksta, bet esminių dalykų jis, kaip minėjau, nesprendžia.