Pirma Lietuvoje donoro kraujagyslės implantacija išsaugojo pacientui koją

Kauno klinikose praėjusią savaitę atlikta pirmoji kraujagyslės implantacija – ji padėjo pacientui išsaugoti koją.

„Pacientas praktiškai šiandien gali vykti namo. Operuotas jis buvo antradienį ir šiandien jis jau vaikšto, gali vykti namo“, – žurnalistams pirmadienį sakė Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas Linas Velička.

Kraujagyslė persodinta okliuzine kraujagyslių liga sergančiam pacientui. Jam šuntavimui nebuvo galima panaudoti jo paties kraujagyslių, o implantuotoje sintetinėje kraujagyslėje prasidėjo infekcija, todėl panaudota donoro kraujagyslė.

Prasidėjusi infekcija reiškė, kad pacientui buvo būtina išimti implantą, o tai daugeliu atvejų nulemtų, kad būtų sutrikusi kraujotaka ir būtų tekę amputuoti koją.

„60–70, net iki 80 procentų, kad jam reikėtų amputuoti koją“, – sakė L. Velička.

Tačiau, pasak jo, net ir tokiais atvejais pacientai sveiksta ilgai, o kartais tokie susirgimai baigiasi mirtimi.

„Gydymas užtrunka ilgai ir mes būname laimingi, jeigu tas pacientas per mėnesį, du arba tris gyvas, be kojos išvažiuoja iš ligoninės. Skamba negražiai, bet mes pirmiausia turime gelbėti gyvybę“, – pasakojo Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas.

Šiam pacientui pasisekė, nes atlikus gyvos kraujagyslės implantaciją jam pavyko atkurti kraujotaką, kojos jam šiuo metu neskauda.

Negalavimai prasidėjo skausmais ir negyjančia žaizda

Pacientas – 65-erių Juozas Grubys iš Lazdijų rajono – žurnalistams pasakojo, kad negalavimas pernai rudenį prasidėjo kojos skausmais, vėliau atsivėrė nedidelė žaizda. Ją vyras tris mėnesius gydėsi namuose, tačiau žaizda ne gijo, o plėtėsi.

Vėliau jis dar kelis mėnesius gydytas Lazdijų ligoninėje, tačiau nepavykus žaizdos pagydyti, vyras atvežtas į Kauno ligoninę, kur jam atlikta šuntavimo procedūra, kai įdėta dirbtinė kraujagyslė.

Netrukus J. Grubys pastebėjo, kad kraujagyslė išlindo į odos viršų. Šią būklę pamatęs gydytojas liepė jam skubiai vykti į Kauną.

Jeigu trūks, viskas: minučių reikalas, kraujas išbėgs ir negyvas žmogus.

„Aš iš viso ligoninėje guliu aštuoni mėnesiai“, – kalbėjo vyras.

Donorinės kraujagyslės vyras laukė namuose. Jis pasakojo nerimavęs, jog belaukiant infekcijos paveikta kraujagyslė trūks ir jis gali mirtinai nukraujuoti.

„Jeigu trūks, viskas: minučių reikalas, kraujas išbėgs ir negyvas žmogus“, – pasakojo jis.

Operuoti vyrą teko skubos tvarka, anksčiau, nei planuota, nes vyrui prasidėjo komplikacijos, pro žaizdą ėmė veržtis kraujas.

Dabar jis dar sunkiai vaikšto, nes atliekant operaciją padaryta daug pjūvių, tačiau jaučiasi ramiau ir tikisi, kad viskas bus gerai.

„Su kraujo apytaka viskas gerai, koja nešąla“, – kalbėjo J. Grubys.

Jis dėkojo donoro artimiesiems.

„Nežinau, kas čia būtų buvę. (...) Esu laimingas, kad atsirado toks žmogus“, – sakė pacientas.

Pasak medikų, ši procedūra Lietuvoje tapo įmanoma klinikose veikiančiame audinių banke pradėjus kaupti donorų kraujagysles.

Pirmoji tokia operacija atlikta dar XX amžiaus viduryje, tačiau tuomet rezultatai nebuvo labai geri, todėl pradėtos naudoti sintetinės kraujagyslės.

Audinių banke specialiai paruošti audiniai yra saugomi, kol prireikia juos implantuoti recipientui.

Ši kraujagyslė taip pat buvo paruošta iš anksto.

Šiuo metu banke saugoma dar viena iš plakančios širdies donoro paimta kraujagyslė.

Ji gali būti saugoma 21–30 dienų po paėmimo, ateityje planuojama, kad šis terminas galės būti pratęstas.

Per metus tokių transplantacijų reikėtų apie 15–20 pacientų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių