Sergant cukriniu diabetu

Kasos salelių implantacija vadinama procedūra, kurios metu iš donoro kasos išskirtos salelės sulašinamos per kateterį į kepenų vartų veną. Pasak šią procedūrą koordinavusios Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovės Aistės Kielaitės-Gullos, ši procedūra buvo daugiadalykės komandos – gydytojų pilvo chirurgų-transplantologų, intervencinių radiologų, nefrologų, endokrinologų bendro pasirengimo darbas.

Pilvo chirurgų komandai vadovavęs akademikas profesorius Kęstutis Strupas sako, kad kasos salelėms išskirti pirmiausia reikia eksplantuoti (paimti) donoro kasą: "Kasos eksplantacija yra analogiška procedūrai, kai eksplantuojama kasa ir inkstas, persodinant šių organų kompleksą. Tokiais atvejais, kai nėra recipiento, kuriam galima būtų transplantuoti kompleksą, iš kasos gali būti išskiriamos salelės ir implantuojamos su persodintu inkstu gyvenančiam pacientui, kuris serga cukriniu diabetu."

Kaip pasakoja Nefrologijos centro vadovas profesorius Marius Miglinas, "kažkada salelių implantacija buvo eksperimentinė procedūra. Dabar tai yra medicinos praktikoje įsitvirtinęs gydymo būdas. Kasos salelėms išskirti reikalinga speciali laboratorija, kurioje vyksta daug sudėtingų etapų ir per maždaug dvylika valandų iš mirusio donoro kasos išskiriamos salelės. Kad jas galima būtų implantuoti pacientui, reikia, kad jų būtų išskirta pakankamas kiekis. Persodintos salelės pailgina transplantuoto inksto funkcijos trukmę, padeda suvaldyti gliukozės kiekio svyravimą kraujyje, ypač staigų gliukozės kiekio sumažėjimą, kuris gali baigtis paciento mirtimi."

Iš mirusio donoro kasos

Kasos salelės yra išskiriamos iš mirusio donoro kasos. Mirusio donoro artimiesiems sutikus organus dovanoti transplantacijai, buvo nutarta atlikti procedūrą, kuri iki šiol Lietuvoje nebuvo taikoma pacientams gydyti. Recipientas buvo atrinktas iš keturių galimų, sutapus jo ir donoro kraujo grupėms.

"Ligonį, sergantį I tipo cukriniu diabetu ir jau šešiolika metų gyvenantį su gerai veikiančiu donoriniu inkstu, vargino gyvybei pavojingi itin dažni hipoglikemijos (itin sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje – red. past.) epizodai, kartais net penkis kartus per dieną, ir dažnos hipoglikeminės komos, todėl šis gydymas jam buvo būtinas gyvybei išsaugoti, – sako Santaros klinikų Endokrinologijos centro vadovė docentė Žydrūnė Visockienė. – Tikimės, kad po šios procedūros pacientui nebeturėtų kartotis gyvybei itin pavojinga hipoglikemijas, sumažės insulino poreikis ir cukrinis diabetas bus geriau kontroliuojamas."

Sumažėja insulino poreikis

Pasak Radiologijos ir branduolinės medicinos centro Intervencinės radiologijos skyriaus gydytojo intervencinio radiologo Donato Jociaus, kasos salelių implantacijos procedūra minėtam pacientui vyko sklandžiai ir be komplikacijų. Teigiama, kad pacientas jaučiasi gerai, jis yra prižiūrimas labai glaudžiai bendradarbiaujant gydytojams nefrologams, endokrinologams, dietologams, pilvo chirurgams ir intervenciniams radiologams.

Užsienio klinikų patirtis rodo, kad, po kasos salelių implantacijos praėjus keturioms savaitėms, insulino poreikis gerokai sumažėja ir siekia nuo 30 iki 50 proc. buvusios dozės, o praėjus vieniems–penkeriems metams, nepriklausomybė nuo insulino atitinkamai siekia 70 ir 50 proc. Kartais kasos salelių transplantacijas tenka pakartoti du tris kartus, kol pasiekiamas reikalingas rezultatas – pacientui nebereikia taikyti insulino terapijos.