- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusiais metais organų donorais tapo apie 3,5 tūkst. žmonių – tai didžiausias skaičius per visą nepriklausomybės laikotarpį, teigia Nacionalinis transplantacijos biuras.
Jo skaičiavimu, 2019 metais organų donorais tapo 3536 žmonės, tai beveik trečdaliu daugiau nei užpernai, kai tą padarė 2772 asmenys.
Anot Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vedėjos Rasos Pekarskienės, tokį pokytį galima sieti su visuomenės sąmoningumu bei dažnesniu temos viešinimu.
„Po įvairių akcijų, televizijos laidų (tampa donorais – BNS). Pastebėjome, kad kai tik ši tema išeina į viešumą, tai per dieną vos ne po 100 naujų žmonių įkrenta į sistemą“, – teigė R. Pekarskienė.
Skaičiuojama, kad iš visų pernai mirusių žmonių potencialiais donorais pripažinti 107 – jiems diagnozuota smegenų mirtis, tačiau realiai organų donorais tapo 52 asmenys.
„Dalis netinkamais donorais tampa, nes medicininiai dalykai užkerta kelią donorystei – organai nesveiki ar netinkami transplantuoti. Dar viena dalis atkrenta, nes nesutinka artimieji. Dažniausia to priežastis, jog artimieji sako, kad nežinojo, kokia buvo mirusiojo valia“, – teigė Nacionalinio transplantacijos biuro atstovė.
Pastebėjome, kad kai tik ši tema išeina į viešumą, tai per dieną vos ne po 100 naujų žmonių įkrenta į sistemą.
Praėjusiais metais padovanoti mirusiojo organų atsisakė maždaug trečdalis artimųjų.
Lietuvos medikų sąjūdžio vadovės pavaduotoja Jurgita Sejonienė sakė, kad gydytojai yra tinkamai pasirengę apie donorystės naudą informuoti mirusiųjų artimuosius, tačiau pabrėžė, jog tai – „emociškai sunkus sprendimas“. Anot medikės, didžiausią naudą daro visuomenės švietimas, tačiau staigaus pokyčio tikėtis neverta.
„Tas turi pasikeisti palaipsniui, tapti norma. Ir kai taps visuotine norma, tai kritiniu atveju bus lengviau susitaikyti ir priimti sprendimus“, – kalbėjo J. Sojonienė.
Iš visų pernai pripažintųjų potencialiais donorais užregistruotas vienas, kuris būdamas gyvas pasirašė sutikimą juo tapti. Nuo 2000 metų, kai įteisinta donoro kortelė, tai vos šeštas atvejis. Tiesa, iš jų realiai donorais tapo keturi – vieno žmogaus organai buvo netinkami transplantacijai, o kito valią tapti donoru užginčijo artimieji.
Pasak R. Pekarskienės, tokie atvejai reti, nes donoro kortelę turi dar gana nedaug žmonių, o didžioji jų dalis – jauno amžiaus.
„Aš asmeniškai siečiau su tuo, kad korteles pasirašo jauni žmonės – nuo 18 iki 45 metų“, – teigė ji.
„Apskritai smegenų mirtis pati yra reta – 40 tūkst. mirčių (per metus – BNS) ir tik 107 smegenų mirtys. Išskirtinė ta mirtis turi būti“, – pridūrė ji.
Nacionalinis transplantacijos biuras atkreipė dėmesį ne tik į visuomenės, bet ir donorų senėjimą – smegenų mirtis konstatuojama vis vyresniems žmonėms. Pavyzdžiui, vyriausiam 2019 metų kepenų donorui buvo 77 metai. Šis atvejis, anot biuro, paneigia visuomenėje egzistuojantį mitą, kad vyresnių žmonių organai transplantacijai netinkami.
Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva praėjusių metų pabaigoje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sudarė valstybės institucijų ekspertų ir nevyriausybinių organizacijų darbo grupę, sieksiančią skatinti organų donorystę.
„Jai keliami uždaviniai didinti žmonių informuotumą, taikyti gerąsias kitų šalių praktikas, keisti požiūrį ir griauti visuomenėje nusistovėjusius mitus apie organų donorystę“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė.
„Ši darbo grupė vertins galimybes keisti įstatyminę bazę, pritaikant kitų šalių patirtį, analizuos, kokios pagalbos reikia medikams, kuriems tenka ypatingai sunkus uždavinys kalbėti apie donorystę su pacientų artimaisiais“, – pridūrė ji.
Sutikimus donorystei Lietuvoje šiuo metu yra pasirašę apie 32 tūkst. žmonių, o organų ir audinių transplantacijos laukia apie 400 žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių5
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...