Pasaulinę širdies dieną – svarbus priminimas labiau rūpintis sveikata

Pernai, Higienos instituto duomenimis, mūsų šalyje dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 54,6 proc. visų mirusiųjų (jų iš viso būta 38 281 žmogus). 22,9 proc. visų mirusiųjų, deja, neišgyveno iki 65 metų. Užpernai, 2018 metais, Lietuvoje registruotos 39 574 mirtys – nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 21 922 pacientai.

Veiksnių, didinančių sergamumo rodiklius, yra daug: tai – ir  triukšmas, ilgai trunkanti kaitra, ir kietosiomis dalelėmis užterštas oras, kuris jau šiuo metu pasaulyje nulemia kas penktą mirtį dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL).  Bet svarbiausias šių ligų rizikos veiksnys – padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje. Deja, anot, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo, prof. Raimondo Kubiliaus, susiklostė keista situacija: kad ir kiek gydytojai kalbėtų apie cholesterolio žalą, tiek pacientai savaip tai interpretuoja. Tačiau tyrimai rodo, kad Lietuvoje cholesterolio valdymas sergantiesiems ŠKL – pats blogiausiais lyginant su esamu kitose ES valstybėse.

„Turintiems problemų dėl širdies kraujagyslių ligų, geresnei cholesterolio apykaitai labai svarbus ne mažesnis kaip 300 min/per savaitę (siektinas > 420 min/sav) fizinis aktyvumas. Jo metu pulsas padidėja iki 30-50 proc. nuo įprasto ramybėje. Naudingas ėjimas ristele, lengvas iki suprakaitavimo ėjimas, važiavimas dviračiu. Anksčiau vyravusią nuostatą, kad geriau bet koks fizinis aktyvumas nei jokio, keičiama į širdžiai paveikesnį kasdienį vidutinio–didesnio intensyvumo fizinį aktyvumą. Nemėgstantiems sportuoti  priverstinis judėjimas namų ūkyje taip pat naudingas širdžiai. Labai svarbi ir mityba bei maitinimosi įpročiai. Prisiminkim 1933-iaisiais prof. Vlado Lašo susistemintas pagrindines tiesas: dienos racioną reikia suvartoti per 3–4 kartus, griežtai laikytis valgymo laiko, vakarieniauti ne vėliau kaip 2 valandos prieš gulant. Svarbu pakankamai valgyti vaisių, daržovių,  – taip organizmas pasipildo skysčiais bei būtinaisiais mikroelementais, mineralais. Ypač svarbu sergančiam žmogui geriamojo vandens išgerti bent 1,5 litro per dieną, sveikam – apie 2–2,5“, – pataria prof. R. Kubilius.

Širdies ligas lemiančių rizikos veiksnių suskaičiuojama net 25, tad daliai žmonių sveikatos sutrikimų išvengti nepavyks.

Jis primena, kad persirgusiems širdies infarktu ar sergantiems išemine širdies liga, blogojo cholesterolio vertė turėtų siekti < 1,4 mmol (nauja dar griežtesnė praėjusių metų Europos kardiologų draugijos ekspertų rekomendacija). Tai neįmanoma pasiekti be vaistų, mažinančių cholesterolio koncentraciją. Tačiau klinikinėje praktikoje stebimi ir tokie atvejai, kai žmogus neturi jokių rizikos veiksnių, išskyrus, kad jo organizme daugiau sintetinama blogojo cholesterolio, ir tai jau nulemta genetiškai. Tokiu atveju, patariama riboti riebaus maisto patekimą į organizmą, o jeigu ir tas nepadeda, – skiriama medikamentų.

Profesoriaus teigimu, reikėtų riboti sūraus, riebaus maisto vartojimą bei maisto gardinimą valgomąja druska. Daugiau valgyti lietuviškų vaisių ir daržovių, turinčių visų žmogui reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Patartina bent kelias dienas per savaitę pusryčiams rinktis grūdinių kultūrų patiekalus, mažo riebumo pieno produktus, o parduotuvėse susilaikyti nuo pusfabrikačių, greitosios kulinarijos ir konditerijos gaminių, pagamintų padažų, pagardų, kuriuose, pasak medikų, yra žmogaus organizmui nereikalingų druskų bei transriebalų.

„Širdies ligas lemiančių rizikos veiksnių suskaičiuojama net 25, tad daliai žmonių sveikatos sutrikimų išvengti nepavyks. Todėl tiek gydytojai, tiek patys žmonės turi pasistengti, kad kuo anksčiau būtų pastebėti sveikatos sutrikimai. Naudinga visiems gyventojams, sulaukusiems 25 metų, žinoti savo pagrindinius širdies ir kraujagyslių sveikatos rodiklius  – arterinį kraujospūdį, cholesterolio koncentraciją, pageidautina, – ir išsamią lipidogramą, atspindinčią blogojo ir gerojo cholesterolio santykį, bei laikytis sveikos gyvensenos principų. Sulaukusiems 40 metų vyrams ir – 50-ies moterims būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų įvertinti ŠKL rizikos veiksniai ir galimas pavojus susirgti.

Ypač svarbu suprasti, kad rūkymas, įskaitant elektronines cigaretes, mažas fizinis aktyvumas, ilgas (6 –8 val. per dieną) sėdėjimas be trumpalaikių pertraukėlių, antsvoris, aukštas kraujospūdis reikšmingai didina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.