Keturios maisto grupės

Kai kūdikis pamažu pripranta prie įvairaus papildomo maisto, jis kasdien turi valgyti produktus iš visų keturių pagrindinių maisto grupių: daržoves ir vaisius, grūdinių augalų produktus ir bulves, mėsą (paukštieną, žuvį), pieną ir jo produktus. Kūdikiams, mažiems vaikams, nėščiosioms ir žindančioms netinka stambiųjų plėšriųjų žuvų, tarp jų – ir lašišų patiekalai, nes jos sukaupia daug teršalų.

Būtinas papildomo maisto elementas yra įvairios daržovės ir vaisiai – vitaminų, mineralinių medžiagų, krakmolo ir augalinės narvelienos (skaidulinių medžiagų) šaltinis. Vitamino C turinčios daržovės, uogos (pvz., įvairių rūšių kopūstai, juodieji, raudonieji serbentai, gervuogės) padeda įsisavinti ne hemogeležį iš daugiau jos turinčių augalinės kilmės produktų, pvz., visadalių grūdų košių. Daržovėse ir vaisiuose taip pat yra B grupės vitaminų (išskyrus vitaminą B12). Tamsiai žaliose lapinėse ir oranžinėse daržovėse yra karotino, kuris organizme virsta A vitaminu. Tamsiai žalios spalvos daržovėse taip pat yra daug folio rūgšties, kalio, magnio. Daržovėse ir vaisiuose yra ir daug kitų sveikatai naudingų medžiagų, pvz., antioksidantų ir fitosterolių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl vitaminai ir mineralinės medžiagos yra gerai įsisavinamos iš šviežių ir šaldytų uogų, daržovių ir vaisių. Daugelis tamsialapių daržovių yra verdamos prieš pat vartojant. Patiekalai gaminami mažame vandens arba garų kiekyje. Taip mažiau prarandama vitaminų, ypač C vitamino. Daržovių patiekalai valgomi tuoj pat juos pagaminus.

Sulčių keliami pavojai

Sultys ir bet kokie kiti saldūs gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dviejų metų. Jeigu jau duodama sulčių, tai ne daugiau kaip 240 ml per savaitę. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti šviežiai spaustos namuose, o jei pagamintos pramoniniu būdu, turi būti skirtos tik kūdikiams. Prieš duodant šviežiai spaustų sulčių, jos per pusę atskiedžiamos vandeniu. Sulčių, kad ir skiestų, neduodama prieš valgį ir miegą bei nuolatos gurkšnoti. Sultys gali sulėtinti augimą, tapti vidurių pūtimo priežastimi, skatinti antsvorio atsiradimą, kenkia dantims.

Ketvirtą–šeštą gyvenimo mėnesį išsenka įgimtos geležies atsargos, todėl šiuo laiku yra tikslinga duoti maisto, papildyto geležimi. Cinko, geležies trūkumui šalinti nuo penkto mėnesio duotina liesos raudonos mėsos tyrės, vėliau ji sumalama, skersai raumens pjaustoma.

Sultys ir bet kokie kiti saldūs gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų.

Ne hemogeležies ir cinko biologinį įsisavinimą iš papildomo maisto padidina askorbo rūgštis (vitaminas C) ir kitos organinės rūgštys bei gyvūniniai baltymai, o karotinų (karotinoidų), t.y. provitamino A, – riebalai. Grūdų košės gali būti pagardintos sezoninėmis uogomis, vaisiais, kavamalėje susmulkintais kokybiškais lazdyno riešutais.

Motinos pienas yra pagrindinis jodo, būtino optimaliam augimui ir protinei brandai (vystymuisi), šaltinis.

Koks pienas netinka

Kiaušinių duodama šeštą gyvenimo mėnesį. Kūdikiai, kurie kiaušiniais pradedami maitinti vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniams. Vištos kiaušinis yra vienintelis produktas, kurį organizmas įsisavina iki 97–98 proc. Kiaušiniai yra įvairiapusiškai vertingas maisto produktas. Jų baltymuose yra nepakeičiamų amino rūgščių, būtinų augimui ir protinei brandai, o trynyje daug fosfolipidų, nesočiųjų ir sočiųjų riebiųjų rūgščių. Pradžioje duodama du tris kartus per savaitę po ¼ kietai virto (5 min.) kiaušinio, vėliau po pusę kiaušinio. Visas kiaušinis duodamas nuo aštunto mėnesio, o pirmųjų metų pabaigoje per savaitę jau galima suvalgyti du tris kiaušinius. Mažyliams duotini kiaušiniai turi būti kiek įmanoma geresnės kokybės. Geriausi, t.y. ekologiški, kiaušiniai parduotuvėse žymini skaičiumi 0, o kai dedeklėms leidžiama išeiti į lauko aptvarus žymima skaičiumi 1, jei leidžiama pasivaikščioti tik ant kraiko – žymima skaičiumi 2. Jeigu kūdikis yra alergiškas kiaušiniui (arba įtariama, kad gali būti alergiškas, pvz., šeimoje, giminėje yra alergiškų kiaušiniui) – jo duodama tik pasitarus su gydytoju alergologu.

Karvės ar ožkos pienas yra netinkamas pakaitalas mamos pienui ar pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies – per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione yra nutukimo ateityje rizikos faktorius.

Nežindomiems šešių mėnesių ir vyresniems kūdikiams duodama pieno mišinių. Krūties piene ir kokybiškai paruoštuose pieno mišiniuose esantis vandens kiekis patenkina kūdikio skysčių poreikį. Kai karšta, kelis kartus per parą pasiūloma švaraus kokybiško vandens, neduodama jokių arbatžolių (taip pat ir vaistažolių) arbatų. Arbatžolėse yra taninų, kurie blokuoja geležies ir kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą. Be to, trūksta rimtų studijų, įrodančių arbatžolių ir vaistažolių naudą kūdikiams.

Medaus kūdikiams neduodama, nes į organizmą gali pakliūti botulizmo sukėlėjo Clostridium botulinum sporų.

Kaip papildomi užkandžiai savarankiškam valgymui geriausiai tinka švelnaus skonio, nekieti vaisiai, gerai išvirtos daržovės, minkšti jų gabaliukai, grūdų gaminiai, pvz., minkšta duona be plutos.

Kūdikis geriau suvokia naujus skonius ir maisto konsistenciją, kai jam yra duodama namuose, o ne pramoniniu būdu pagamintų košių, jos paprastai gaminamos iš kūdikiui geriausiai tinkamų produktų; gaminamas tik vienam maitinimui reikalingas košės kiekis; namuose košę galima pagaminti be jokių priedų.

Papildomas maistas – laiku

Nuo išimtinio žindymo prie papildomo maitinimo pereinama palaipsniui, atsižvelgiant į konkretaus kūdikio sugebėjimą pasiimti, nuryti, virškinti ir įsisavinti papildomą maistą bei maisto medžiagų ir energijos poreikius.

Anksčiau nei septynioliktą gyvenimo savaitę papildomas maitinimas yra nerekomenduotinas, nes kitų skysčių ir maisto įsisavinimas gali būti blogesni už motinos pieno (t.y. nepatenkina kūdikio organizmo poreikių maisto medžiagoms ir energijai ir jų davimas gali sumažinti motinos pieno susidarymą); kūdikis gali nesugebėti nuryti, suvirškinti ir įsisavinti iš kai kurių produktų pagaminto papildomo maisto; tai pagreitina motinos vaisingumo atsikūrimą, kadangi sumažėja žindymo intensyvumas ir dažnis, kurie slopina ovuliaciją.

Nerekomenduotinas ir uždelstas (vėlyvas) papildomas maitinimas, nes motinos pienas, kaip vienintelis maistas, nebeužtikrina energinių, geležies, cinko ir kitų mikroelementų poreikio, dėl to sulėtėja augimas, gali atsirasti mitybos nepakankamumas; sutrinka natūralus mokymasis pajusti, įvertinti naujus skonius, maisto konsistenciją, kramtyti.

Daugiau apie šeimos planavimą, nėštumą, gimdymą ir pirmuosius kūdikio metus skaitykite knygoje "Nėštumas. Gimdymas. Pirmieji gyvenimo metai". Ją galima įsigyti internete.