Kada geriausia?

Maždaug iki šešių mėnesių (26 savaičių amžiaus) motinos pienas patenkina visus kūdikio maisto ir skysčio poreikius. Motinos pieno sudėtis keičiasi priklausomai nuo augančio kūdikio poreikių. Tik nedaugeliui kūdikių papildomo maisto prireikia nuo keturių mėnesių (17 savaičių) amžiaus, bet tikrai ne anksčiau. Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį, nes 4–6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių.

Maitinimo papildomu tirštu maistu pradžia nėra žindymo mažinimas ir nutraukimas. Motinos pienas ir toliau turi išlikti pagrindiniu energijos, maisto medžiagų ir skysčių šaltiniu žindomam antrojo pusmečio kūdikiui. Papildomo maitinimo tikslas – ne pakeisti, o papildyti motinos pieną maistingais produktais, kadangi vien jo antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikiui jau nebeužtenka.

Išsaugoti motinos pieno gaminimąsi padeda žindymas ne mažiau kaip du tris kartus per parą. Kiekviena motina sprendžia, kiek laiko žindyti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja žindyti iki dvejų metų amžiaus. Nežindomiems antrojo pusmečio kūdikiams duodamas pieno mišinys. Pirmųjų metų gale kūdikis jo gali išgerti apie 600–500 ml. Pirmasis papildomas maistas turi būti tyrės konsistencijos.

Kada ir kuo primaitinti?

Tiek žindant, tiek ir maitinant pieno mišiniais papildomo maisto ir skysčių (vandens) siūloma ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę.

Papildomo maisto įvedimas yra laipsniškas procesas. 4–6 mėnesių amžiuje atsiranda įgūdis imti maistą lūpomis nuo šaukšto. Duodamas trintas vienalytis maistas, tyrė, skysta košė (žr. lentelė "Amžiui tinkamų patiekalų įvedimo laikas"). 7–8 mėnesių kūdikis dantimis kramto maistą: viską, kas domina, deda į burną, kandžioja, pats deda maistą į burną. Padedant kitiems, geria iš puodelio. Duodama tyrė su mažais maisto gabaliukais ir košė. Maistą galima trinti šakute. 9–10 mėnesių mažylis kanda maistą ir ima jį pirštais. Pats laiko puodelį ir geria iš jo. Duodama tyrės su maisto gabaliukais. 10–12 mėnesių amžiaus bando pats valgyti šaukšteliu. Pats geria iš puoduko. Duodama smulkiai supjaustyto maisto. Pamažu didinama skonio įvairovė, leidžiama pačiam valgyti. Vienų metų vaikas turi sugebėti pats valgyti šeimos maistą, pavyzdžiui, rupiai pertrintą, supjaustytą, nesūdytą, nesaldintą.

Duodant papildomo maisto, kūdikis pratinamas gerti vandens. Iki šešių mėnesių po valgio pasiūloma virinto atvėsinto vandens, o vyresniems – nevirinto. Nors vanduo iš čiaupo dažniausiai būna geros kokybės, tačiau dėl atsargumo jo sudėtį ir kokybę geriau patikrinti. Šulinio vanduo kūdikiams tinka tik patikrintas. Vanduo duodamas iš šaukštelio arba puoduko.

Amžiui tinkamų patiekalų įvedimo laikas

Šešis kartus per parą

Sveikos moters išnešioto kūdikio visus organizmo maisto ir skysčių poreikius patenkina jos pienas iki 4–6 mėnesių amžiaus, išskyrus vitamino D ir cinko. Apie 4–5 gyvenimo mėnesį kūdikiui gali pritrūkti geležies, vitaminų A, B12 ir B2. Šių vitaminų ir mikroelementų kūdikis turi gauti iš papildomo maisto.

Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio patiekalo geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų, ypač geležies. Todėl pirmieji patiekalai turi turėti daug geležies ir būti lengvai įsisavinami.

Šviežių daržovių sezonu bulvių, morkų ir mėsos tyrės yra tinkamiausi patiekalai. Kai daržovės jau tampa įprastu maistu, duodama vietinės kilmės vaisių ir uogų, pavyzdžiui, obuolių, kriaušių, slyvų ir miško bei sodo uogų, tik paskui galima duoti bananų ir kitų atvežtinių vaisių. Bananas neturi tapti vieninteliu vaisiumi. Vasarą ir rudenį derėtų prisišaldyti uogų, brokolių, žiedinių kopūstų žiemai.

Jeigu papildomo maisto pradėsite duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas – grikių, avižų ir mėsos tyrė su viena kita daržove. Po mėnesio galima pasiūlyti miežių, rugių, kviečių košių. Tinka nesaldžios ir mūsų krašte neaugančiomis daržovėmis  nepapildytos pramoniniu būdu pagamintos daržovių košės.

Dauguma papildomai maitinamų kūdikių valgo šešis kartus per parą.

Pajusti kvapą ir skonį

Suvokti skonį kūdikis išmoksta tik tuomet, kai jį dažnai jaučia, tai yra maitinimas įvairiais patiekalais. Saldaus skonio, kaip malonaus, pojūtis yra įgimtas, todėl naujagimiai ir kūdikiai mielai valgo saldžius patiekalus.

Būtina žinoti: jokie patiekalai kūdikiams nesaldinami, nepapildomi įvairiais prieskoniais, nes kūdikis turi išmokti pajusti ir skirti įvairių patiekalų, ypač daržovių ir vaisių kvapą, skonį. Kuo vaikas per pirmuosius savo gyvenimo metus pažins daugiau skonių, tuo geriau priims tuos skonius ateityje. Iki metų dera tik didinti patiekalų įvairovę, o nuo metų nepataikauti, jeigu kažko atsisako, nepulti gaminti tik to, ką mėgsta ir valgo. Nieko gero, jei mažylis kasdien valgys manų košę.

9–10 mėnesį kūdikiui kartą per parą galima duoti fermentuotų pieno produktų – be priedų pagaminto jogurto, kefyro, rūgpienio, o sukakus vieniems metams – ir 20–30 g varškės.

Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki dvejų metų riebalai neribojami. Vegetarų, ypač veganų, dietos irgi netinka, nes neužtikrina sparčiai augančio organizmo energinio, geležies, cinko, kalcio, vitaminų B2, B12 D, folio rūgšties, omega-3 riebalų rūgščių poreikio.

Iki dvejų metų netinka duoti įvairiai keptų, skrudintų, rūkytų mėsos, paukštienos, žuvies patiekalų, produktų su maisto priedais, įvairių saldumynų, saldintų ir gazuotų gėrimų, arbatos, kavos.

Sergančio vaiko apetitas sumažėja. Pakilus temperatūrai, esant ir / ar viduriavimui, skysčių poreikis didėja – tiks mamos krūties pienas ar pieno mišinys, o jei nori, ir skystesnė mažylio mėgstama tyrė arba košė. Sunegalavusiam mažyliui joks naujas maistas ar jo komponentas neduodamas.

Kitą savaitę skaitykite, kaip kūdikiui teisingai duoti naujų patiekalų.