Pandemija smogė ir donorystei: dėl kraujo trūkumo gali būti stabdomos net planinės operacijos

„Pas mus donorų skaičius yra šiek tiek sumažėjęs, per pandemiją jis krito visose kraujo donorystės įstaigose, ne tik Lietuvoje – mes neatsiliekame nuo europinio vidurkio. Dabar kažkokių ypatingų donorystės sumažėjimų nestebime, praeitais metais surinkome netgi 2 tūkst. donacijų daugiau negu pirmaisiais pandemijos metais. Tad padėtis nėra labai bloga, krauju aprūpiname visas gydymo įstaigas, kurios kreipiasi. Tik negalime susikaupti rezervo. Taip yra dėl dviejų pagrindinių priežasčių: pirmas dalykas – serga donorai, jie tiesiog neateina, kai mes susitariame, kitas dalykas – serga ir mūsų kolektyvas. Suplanuojame važiuoti kažkur, ir suserga pora bendrosios praktikos slaugytojų – važiuoti nebegalime. Tad ir dėl donorų, ir dėl mūsų darbuotojų šiek tiek atsikelia išvykos, kraujo rinkimas“, – sakė Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Aš esu labai dėkingas donorams, kurie ateina čia, į mūsų centrus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose. Jie tiesiog ateina, dovanoja kraujo. Dabar kraujo užtenka, tik turime šiokį trūkumą pirmos neigiamos ir trečios neigiamos kraujo grupės. Bet trūkumą turime ta prasme, kad nėra rezervo. Visą poreikį pilnai užtikriname“, – tikino D. Gutauskas.

Jis paaiškino, kad kai trūksta kurios nors kraujo grupės, kraujo centras pats tiesiogiai susiekia su donorais.

„Mūsų žmonės donorams skambina ir jie paprastai ateina. Kadangi turime sąrašus savo donorų duomenų bazėje, pagal juos išsirenkame, kokių konkrečiai kraujo grupių donorų mums reikia ir kokie donorai jau gali donuoti. Kadangi, kaip žinoma, turi praeiti tam tikras laiko tarpas tarp donacijų – du mėnesiai. Ir apskritai vyrams kraujo galima duoti šešis kartus per metus, o moterims – keturis“, – teigė D. Gutauskas.

Didžiausia tragedija buvo pandemijos pradžioje, 2020 metų vasario–kovo mėnesiais, kai kraujo donorystė krito labai stipriai.

„Dar yra šioks toks amžiaus ribojimas – nuo 65 metų donoras jau turi gauti specialų gydytojo leidimą, jei nori dovanoti kraujo. Turime keletą tokių donorų, tokių pirmūnų, kurie ir po 65 metų sėkmingai donuoja, tačiau tokių žmonių yra nedaug. Mūsų pagrindinė grupė yra nuo aštuoniolikos iki 65 metų“, – komentavo Nacionalinio kraujo centro vadovas.

„Didžiausia tragedija buvo pandemijos pradžioje, 2020 metų vasario–kovo mėnesiais, kai kraujo donorystė krito labai stipriai, buvo karantinas, buvo negalima daryti renginių. Tuometis sveikatos apsaugos ministras mums leido operacijų vadovo sprendimu daryti renginius, važiuoti į įmones, ministerijas, valstybines įstaigas ir rinkti kraują. Tas šiek tiek padėjo. Kaip sakiau, didžiausias trūkumas buvo susidaręs prieš dvejus metus, bet tuomet sutapo taip, kad ministerija stabdė ir planines operacijas, tai turėjome tokias labai įtemptas savaites“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis paaiškino, kas gali tapti kraujo donoru.

„Kraujo donoru gali tapti bet kuris sveikas žmogus, nesergantis infekcinėmis, krauju perduodamomis ligomis, nuo aštuoniolikos iki 65 metų, o po 65 metų jau reikalingas atskiras gydytojo leidimas“, – šnekėjo D. Gutauskas.

„Didžiausiuose Lietuvos miestuose žmogus gali be jokios registracijos ateiti ir dovanoti kraujo. Reikia būti geros nuotaikos, pavalgius, atsigėrus ir tuo metu nesirgti jokiomis ligomis“, – sakė jis.

Anot D. Gutausko, iš vieno žmogaus yra paimama 450 mililitrų kraujo.

„Paprastai per mėnesį mes paimame 5,5 tūkst. donacijų, tad galime skaičiuoti, kad apie 2,5 tūkst. litrų kraujo paimame kas mėnesį. Kad visiškai užtektų, reikėtų 2,7–3 tūkst. litrų. Tada tikrai būtų rezervas, ir viskas būtų tvarkoje“, – teigė Nacionalinio kraujo centro vadovas.