Pajūrio kurortai vis daugiau svečių sulaukia šaltuoju metų laiku, kai sergama peršalimo ligomis, gripu. Neringos medikai susirūpino, kaip žiemą išsaugoti krašto gyventojų sveikatą ir apsaugoti svečius, kad apsilankę vėjuotame pajūryje jie neužsikrėstų virusinėmis infekcijomis, taip pat ir – gripu.

Prevencija – ligų priešnuodis

Gydytojo diplomą turintis daug metų sveikatos apsaugos sistemai atidavęs Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus įsitikinęs: norint, kad bendruomenė būtų sveika, būtina skirti dar didelį dėmesį ligų prevencijai.

"Sveikame mieste turime stimuliuoti, skiepyti sveiką gyvenseną ir sustiprinti kovą su visais rizikos veiksniais sveikatai, o atvykusiuosius užkrėsti nuostata ir noru sveikai gyventi", – įsitikinęs Neringos savivaldybės vadovas.

Pasak A.Vinkaus, stiprinti kurorto svečių sveikatą padeda jau pati unikali Neringos gamta. Čia atvykęs ir pakvėpavęs kalio, jodo, bromo, magnio prisotinto oro, pavaikščiojęs pajūriu, miškais, aktyviai pailsėjęs žmogus tikrai bus sveikesnis.

Siekiant, kad šalies gyventojai, į Neringą atvykę pailsėti, būtų aptarnaujami tik sveikų žmonių, kad vėjuotame krašte nesiaustų virusai, mero A.Vinkaus iniciatyva Juodkrantėje ir Nidoje buvo surengti seminarai apie užkrečiamų ligų grėsmę ir profilaktiką. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas Neringos gyventojams pasakojo, kokios ligos plinta šalies didmiesčiuose ir kaip jų saugotis.

Žiemą gresia gripas

Ten, kur drėgna ir vėjuota, palanku plisti gripui. Rizikos grupėms priklausantiems Neringos gyventojams buvo pasiūlyta nemokamai pasiskiepyti gripo vakcina.

"Vakcinacija jau prasidėjo, kelios dešimtys neringiškių jau pasiskiepijo nuo gripo", – pasakojo Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Laurenčikienė.

Ji džiaugėsi, kad krašto gyventojai teisingai supranta vakcinacijos naudą ir skiepų neboikotuoja. Teigiamą pavyzdį jiems rodo meras A.Vinkus, jau pasiskiepijęs nuo gripo.

Gydytoja L.Laurenčikienė priminė, kad rizikos grupėms priklauso 65 m. ir vyresni asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais. Taip pat – sveikatos priežiūros darbuotojai ir nėščiosios.

Įspėjo apie pavojų

Profesorius S.Čaplinskas perspėjo, kad susirgus gripu nevalia gydytis antibiotikais.

"Peršalimo ligų gydymas antibiotikais gali tapti pražūtingas. Jei nesikeis požiūris į šių vaistų vartojimą, greitai neturėsime ginklų, kaip įveikti paprasčiausią ligą", – sakė jis.

Lietuviai, dažniausiai nepasitarę su gydytoju, antibiotikus vartoja susirgę bronchitu, gripu, sinusitu, šlapimo takų infekcijomis ar tiesiog karščiuodami. Šių vaistų griebiamasi net tuomet, kai skauda gerklę ar vargina kosulys.

Antibiotikai yra galingi vaistai, tačiau jie veikia bakterijas, o ne virusus. Būtent pastarieji ir sukelia peršalimo ligas.

Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad vis daugiau žmonių vartoja antibiotikus. Dažniau juos renkasi moterys, vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Du trečdaliai apklaustųjų vartojo gydytojo paskirtus antibiotikus, 11 proc. jų gavo ligoninėse. Daugiau kaip dešimtadalis gyventojų prisipažino vartoję anksčiau įsigytų ir namuose turėtų antibiotikų, 5 proc. žmonių nusipirko jų be recepto.

Pasak S.Čaplinsko, savigyda yra viena iš sąlygų, didinančių mikroorganizmų atsparumą. Tad po kelerių metų gali nutikti taip, kad neturėsime kuo gydyti dabar lengvai įveikiamų infekcijų, o bet kokia operacija bus gerokai pavojinesnė nei dabar.

Paisyti gydytojo nurodymų

Profesorius S.Čaplinskas priminė dažniausias bakterines infekcijas: streptokokinę anginą, ausų, šlapimo takų, sinusų. Tinkamai vartojami antibiotikai gali padėti įveikti šias ligas, taip pat išgelbėti bakterinių infekcijų kamuojamų žmonių gyvybę.

Vis dėlto, net jei antibiotikų skyrė gydytojas, nereikėtų pamiršti, kad netinkamas jų vartojimas taip pat gali pridaryti bėdų. S.Čaplinskas pastebi, kad, pradėję vartoti paskirtus antibiotikus, kai kurie žmonės, vos pasijutę geriau, jų atsisako. Šito gali nepakakti, kad žūtų visos infekciją sukėlusios bakterijos, o išlikusiosios gali įgyti atsparumą vartojamiems vaistams.

Būtent dėl šios priežasties būtina suvartoti visą gydytojo paskirtą dozę. Antibiotikų likučių taip pat negalima palikti kitam kartui.

Antibiotikų klasta

Peniciliną atradęs Aleksandras Flemingas 1945 m., atsiimdamas Nobelio premiją medicinos srityje, įspėjo apie antibiotikų beatodairiško vartojimo padarinius. Jis minėjo, kad iš pradžių į antibiotikus reaguojančios bakterijos vėliau gali įgyti atsparumą, ypač vaistus vartojant mažomis dozėmis. Mokslo bendruomenė ignoravo A.Flemingo perspėjimą.

Nuo to laiko buvo sukurta daug naujų antibiotikų, kurių dauguma prarado savo veiksmingumą dėl stebėtino bakterijų gebėjimo mutuoti arba perimti kitų organizmų atsparumo genus ir ilgainiui tapti atspariomis antibiotikams. Tai tampa vienu aktualiausių visuomenės sveikatos klausimų.

Jau dabar įprastas, anksčiau lengvai įveikiamas infekcijas sunku išgydyti. Tyrimai rodo, kad kasmet 29-iose Europos valstybėse nuo dauginio atsparumo bakterijų sukeltų hospitalinių kraujo, apatinių kvėpavimo takų, odos ir minkštųjų audinių, šlapimo takų infekcijų miršta 25 tūkst. žmonių.