Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų draugija „Sveika širdis“ vienija sergančius hipertenzija, turinčius padidintą cholesterolio kiekį kraujyje, gyvenančius su kitomis širdies bei kraujagyslių ligomis pacientus, taip pat visus, kuriems rūpi širdies sveikata ir sveika gyvensena.

Didesnė bėda užklupo po dešimtmečių

42 metų amžiaus Živilei padidėjusio cholesterolio problema diagnozuota dar jaunystėje, kai jai tebuvo 26 metai. Medikai neabejojo, kad tai šeiminis, tai yra paveldimas negalavimas, nes tėvai taip pat turėjo šią bėdą. Tuo pačiu metu moteriai buvo atrastas dar vienas sutrikimas – hipertenzija.

„Aukštas kraujospūdis sukeldavo galvos skausmą, trukdė darbingumui, todėl į tai kreipiau dėmesį, vartojau vaistus. Taip pat iš pradžių laikiausi specialios mitybos ir vartojau medikamentus dėl cholesterolio, bet nepastebėjusi didelio poveikio ir žinodama, kad preparatai gali pakenkti kepenims, pasirinkau kontroliuoti tik hipertenziją“, – prisimena pacientė.

Aukštas kraujospūdis sukeldavo galvos skausmą, trukdė darbingumui, todėl į tai kreipiau dėmesį, vartojau vaistus.

Visgi ilgai ignoruojamas padidėjęs cholesterolio kiekis metai iš metų vykdė savo juodą darbą – pamažu kimšo kraujagysles ir mažino kraujo pralaidumą. To kaina – širdies smūgis sulaukus 40 metų. „Laimei, jis nebuvo stiprus, ir laiku suteikta medicininė pagalba išgelbėjo gyvybę. Dabar jau nedarau pasirinkimų – vartoju medikamentus ir dėl hipertenzijos, ir dėl padidėjusio cholesterolio. Mano patirtis parodė, kad šalutinio poveikio rizika mažesnė nei galimos pasekmės siaurėjant kraujagyslėms“, – įsitikinusi Živilė.

Sutrikimas diagnozuotas netikėtai

Panašia patirtimi dalijosi ir 53 metų Remigijus. „Prieš kelerius metus tyriausi širdį pagal specialią programą vidutinio amžiaus žmonėms, rekomendavus šeimos gydytojai. Iki tol su širdimi neturėjau jokių problemų“, – pasakojo vyras.

Įdomu ir tai, kad Remigijus neturėjo antsvorio, žalingų įpročių, dirbo fizinį darbą, tad judėjimo stokos, kas irgi sukelia širdies ir kraujagyslių problemų, jam negalėjai prikišti. „Nejaučiau jokių simptomų ir tik po paskirtų profilaktinių tyrimų paaiškėjo, kad turiu stipriai susiaurėjusias kraujagysles ir dėl to jas būtinai reikia šuntuoti, dėti šešis stentus“, – prisimena jis.

Paaiškėjo, kad šios bėdos priežastis yra ilgametis padidėjusio cholesterolio lygis. Nuo jo neigiamo poveikio negelbėjo ir stentavimas – praėjus pusantrų metų vyriškį ištiko infarktas. „Vos pajutęs įtartinus simptomus iškart kreipiausi į medikus. Jie laiku ir greitai suteikė pagalbą, įdėjo dar du stentus. Man pasisekė, kad neužsikimšo pagrindinės kraujagyslės, nes pasekmės būtų kur kas skaudesnės“, – džiaugėsi pacientas.

Jis linkėjo neignoruoti cholesterolio problemos, profilaktiškai tikrintis sveikatą, vartoti medikamentus, daug judėti.

Nuosekli kontrolė leidžia džiaugtis gyvenimu

Tuo tarpu 62 metų Algimantas dar prieš 30 metų sužinojo apie savo ypač aukštą cholesterolio rodiklį. „Prieš 30 metų šis sutrikimas atrastas profilaktinio tyrimo metru. Cholesterolio lygis buvo 12. Pamenu, gydytoja net sutriko ir nusprendė pakartoti tyrimą, negalėdami patikėti tokiu rodikliu“, – prisiminimais dalijosi pacientas.

Nustačius aukštą cholesterolio lygį, nuspręsta, kad tai yra paveldėta problema, o ne atsiradusi dėl kokių nors kitų priežasčių. „Nieko bloga nejaučiau, bet tvarkingai vartojau paskirtus vaistus. Taip pat šiek tiek keičiau gyvenimo būdą, mitybą, bet ypatingos dietos nesilaikiau. Kadangi negalavimo kilmė yra šeiminė, gyvenimo būdas radikaliai situacijos nepakeis“, – kalbėjo vyras.

Pamenu, gydytoja net sutriko ir nusprendė pakartoti tyrimą, negalėdami patikėti tokiu rodikliu.

Pacientas akcentavo, kad turint šią problemą būtina atidžiai sekti savo organizmo būklę. Tuo jis įsitikino asmeniškai. Prieš ketverius metus vyras po eilinio paplaukiojimo baseine pajuto skausmą krūtinėje. „Iškart kreipiausi į medikus. Jie nusprendė daryti stentavimą. Viskas baigėsi laimingai. Šiuo metu nejaučiu jokių simptomų“, – džiaugėsi jis.

Vyriškis gyvena įprastą gyvenimą, turi savo nedidelį verslą – autoservisą, taigi neišvengia ir darbinio streso. Cholesterolio padidėjimą jis palygino su diabetu – ligos neišgydysi, bet gali sėkmingai ją kontroliuoti. „Kas pusmetį atlieku kraujo tyrimus, stebiu kepenų fermentų lygį, vartoju specialius preparatus, todėl galiu gyventi normalų gyvenimą“, – padarė išvadą Algimantas.

Tiksinčias bombas būtina neutralizuoti

Trijų pacientų istorijas sutiko pakomentuoti LSMU ligoninės Kauno klinikos kardiologas profesorius Rimvydas Šlapikas. Jis yra įsitikinęs, kad cholesterolis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių susirgimų išsivystymą lemiančių veiksnių. „Cholesterolio sukeltos kraujagyslių susiaurėjimas sukelia infarktą ar insultą. Todėl labai svarbu kuo anksčiau atkreipti dėmesį į cholesterolio padidėjimą“, – tvirtino medikas.

Pasak jo, Lietuvoje didelė dalis žmonių serga dislipdemija lipidų apykaitos sutrikimu. Pavojingiausia dislipidemijos forma – cholesterolio koncentracijos padidėjimas kraujyje. „Deja, tai klastinga liga, nes pačio cholesterolio padidėjimo, kol tai nesukelia liūdnų pasekmių, žmogus nejaučia. Tai tikros slaptos bombos mūsų organizmuose“, – pabrėžė prof. R. Šlapikas.

Profesorius atkreipė dėmesį, kad pasitaiko viešai publikuojamų nuomonių, neva cholesterolis nedaro žalos organizmui. „Cholesterolis svarbus daugeliui organizmo procesų – ląstelių membranų, hormonų, vitamino D sinezei. Beveik visą reikalingą kiekį cholesterolio pasigamina visos mūsų organizmo ląstelės. Kepenyse pagamintas ir su maistu gautas cholesterolis dažnai yra perteklinis ir kaupiasi kraujyje mažo tankio lipoproteinų sudėtyje – jį mes vadiname „bloguoju“ cholesteroliu. Šis cholesterolis turėtų būti pašalinamas iš organizmo per kepenis. Jei organizmui to padaryti nepavykstą, jis kaupiasi mūsų arterijose ir lemia kraujagyslių spindžio susiaurėjimą ir svarbių organų, pavyzdžiui širdies ir smegenų, aprūpinimo krauju sutrikimą“ – aiškino medikas.

Profesorius pataria visiems, sulaukusiems 40 metų amžiaus, žmonėms profilaktiškai tirtis sveikatą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tam sukurta ir sėkmingai jau daugelį metų veikia širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programa. Jos tikslas – nustatyti jau išsivysčiusias, bet simptomų neturinčias širdies ligas bei koreguoti svarbius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius: cholesterolį, padidėjusį kraujospūdį, cukrinį diabetą, padėti pacientui atsisakyti rūkymo, alkoholio vartojimo.

Turint žinių, kad širdies ir kraujagyslių ligos tėvams atsirado jauname amžiuje, cholesterolio koncentraciją profesorius pataria įvertinti dar anksčiau, netgi nuo vaikystės.

Sveikos mitybos neužtenka

Prof. R. Šlapiko teigimu, nors sveika mityba yra labai svarbi sveikatai, tačiau turint padidėjusį cholesterolio kiekį dietų poveikis cholesterolio koncentracijos mažinimui ne visada yra pakankamas. Todėl teigimu, į gydytojo sprendimą chlesterolio koncentraciją mažinti vaistais reikia žiūrėti rimtai, remtis jo patarimais, o ne internete rastomis publikacijomis. „Šie vaistai – tai visų pirma statinų grupės preparatai, kurie ne tik blokuoja cholesterolio gamybą kepenyse, bet ir skatina jo pasišalinimą. Pabrėžtina, kad jie neslopina chlestrolio gamybos mūsų organizmo ląstelėse, smegenyse ir kituose svarbiuose organuose, todėl juos galime saugiai vartoti, nebijant, jog mūsų organizme gali pritrūkti cholesterolio. Mokslas sparčiai žengia į priekį. Šiandien jau turime vaistų, kurie, neslopindami cholesterolio gamybos, bet skatina jo pasišalinimą iš organizmo – jie skiriami poodinėmis injekcijomis keletą ar kelioliką kartų per metus“, – tvirtino prof. R. Šlapikas.