Quantcast

Paaiškino, ar tikrai gydoma ir negydoma sloga tęsiasi tiek pat

Šaltuoju metų laiku sloguojame gana dažnai. Žinomas posakis: gydoma sloga trunka savaitę, o negydoma – septynias dienas. Kokiais atvejais jame yra tiesos ir į kokias kitas ligas sloga gali komplikuotis, aiškina gydytojas otorinolaringologas.

"Kaip slogą žmonės paprastai supranta tik tuos atvejus, kai bėga sekretas. Tačiau ir užgulusi nosis yra sloga", – sako gydytojas otorinolaringologas Dovydas Gutmanas. Jis atskleidžia, kada paprasta virusinė sloga virsta sinusitu ir jam gydyti reikalingi antibiotikai, kokiais atvejais nerekomenduojama gerklės skalauti druskos tirpalu ir kada reikėtų plauti nosį.

– Šaltuoju metų laiku dažnai sloguojame. Kaip atskirti, ar tai paprasta sloga, ar ji jau komplikuojasi į sinusitą, ausų uždegimą?

– Visų pirma, reikia išsiaiškinti, kada tai jau sloga. Dažnai žmonės į klausimą, ar sloguojate, atsako: ne. Tačiau, kai paklausi, ar užgulusi nosis, sako: taip. Taigi, kaip slogą žmonės paprastai supranta tik tuos atvejus, kai bėga sekretas iš nosies arba į nosiaryklę. Tačiau ir užgulusi nosis yra sloga. Paprasta virusinė sloga be komplikacijų dažniausiai nesukelia veido srities ar ausų skausmų. Daugiau kaip savaitę trunkanti sloga, kai užgula ausis, spaudžia ar skauda veido daubų srityje, ties sinusais, – tai jau slogos komplikacija. Per vieną dvi dienas ji paprastai neatsiranda. Taigi, ilgiau kaip savaitę besitęsianti sloga gali sukelti komplikacijų, tokių kaip sinusitas, bronchitas arba ausų uždegimas.

– O jei tiksliau – kada sloga virsta sinusitu?

– Mes, gydytojai, dažnai sakome, kad daugiau kaip dešimt dienų besitęsianti virusinė sloga jau yra sinusitas. Nesvarbu, ar dėl to atsiranda minėtų skausmų, ar ne, net jei gleivių pobūdis, spalva nepasikeitė. Tačiau, jei žmogus gerai jaučiasi, nereikia griebtis kažkokių ypatingų gydymo priemonių.

– Sutinkate, kad gydoma sloga trunka savaitę, o negydoma – septynias dienas?

– Sutinku tuo atveju, jei kalbame apie žmogų, kurio imuninė sistema yra tvirta. Tik tiek, kad šiais laikais mes nenorime laukti, neturime laiko sirgti – rezultato mums reikia čia ir dabar. Dėl to didelė dalis žmonių griebiasi vaistų iš karto. Vis dėlto, jei tai nekomplikuotas atvejis, sloga turėtų pasibaigti per savaitę. Tačiau, jei žmogaus imuninė sistema nelabai stipri arba turi polinkį sirgti sinusitais ar ausies uždegimais, jis paprastai nebus linkęs laukti, kol sloga praeis savaime, – vartos vaistus. Dėl jų, žinoma, reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad neprisidarytume sau žalos.

Vis dėlto, negydant slogos, laukiant, kol ji praeis savaime, galima pakliūti į spąstus – sloga gali baigtis anksčiau minėtomis komplikacijomis.

– Ar kiekvienu atveju, susirgus sinusitu, reikėtų griebtis antibiotikų?

Suaugusiems dėl besikartojančių ypač pūlingų ausų uždegimų klausa gali suprastėti negrįžtamai. Gali kilti komplikacijų, ir labai rimtų, nes uždegimas gali patekti į galvos smegenų sritį.

– Nematant žmogaus labai sunku pasakyti. Mes, gydytojai, visų pirma vertiname paciento būklę. Net ir sinusitą, kuriam būdingos žalsvos arba gelsvos gleivės, pasiseka išgydyti be antibiotikų, jeigu tinkamai skiriami vaistai ir jeigu žmogaus imuninė sistema gana atspari – gali pati susidoroti su liga. Tačiau, jeigu žmogus karščiuoja, jeigu jam skauda veido sritį ties sinusais, matydami, kad kitoks gydymas yra nepakankamas, skiriame antibiotikų. Norint įsitikinti, ar antibiotikai tikrai būtini, daromas kraujo tyrimas. Prevenciškai profilaktiškai skirti antibiotikų galbūt būdavo tikslinga tada, kai to žmogaus po dviejų trijų dienų negalėdavai pamatyti ar bent jau pakonsultuoti telefonu. Dabar yra visos galimybės skirti pacientui tinkamą gydymą, neskirti antibiotikų be reikalo.

– Taigi, prieš skiriant antibiotikus sinusitui gydyti, reikėtų atlikti kraujo tyrimą, nustatyti C reaktyvinio baltymo kiekį kraujyje?

– Medicina taip pat yra menas, kur kiekvienas gydytojas turi savo metodiką. Žinau nemažai atvejų, kai gydytojas, puikiai išmanydamas savo darbą, net ir be kraujo tyrimo paskiria antibiotiką, ir jis suveikia tiksliai taip, kaip reikia. Čia turbūt priklauso nuo patirties, tam tikros nuojautos ir paciento pažinimo. Juk kai kuriems pacientams ūminiai sinusitai gali kartotis metų metus. Tokiu atveju antibiotikų galima skirti ir be kraujo tyrimo. Nes būna ir taip, kad aiškiai matai būklę, kai reikia antibakterinio gydymo, tačiau kraujas nerodo uždegimo.

Visada yra kelios dedamosios, dėl ko skiriami antibiotikai. Tai žmogaus ligos istorija, jo apžiūra ir atlikti tyrimai. Ir jei dvi dedamosios rodo poreikį skirti antibiotikų, o viena – ne, dar nereiškia, kad gydytojas jų neskirs. Reikia žiūrėti truputį plačiau.

– Žinome, kad vadinamosios ausų, nosies ir gerklės ligos labai susijusios. Kodėl taip yra ir kaip paprasta sloga gali pereiti į ausų uždegimą?

– Nosis, sinusai, ryklė ir vidurinės ausies ertmė – per gleivinę viskas susisiekia. Dėl anatominių savybių vaikams sloga gali labai greitai pereiti iš nosies į ausų uždegimą. Bet kuri infekcija, atsiradusi, pavyzdžiui, nosyje, gali plisti tiek į sinusų gleivinę, tiek link nosiaryklės, o per ją – į Eustachijaus vamzdį ir vidurinę ausį. Lygiai taip pat ji gali leistis žemyn – į ryklę. Visa tai lemia anatomija.

– Kuo gresia pasikartojantys ausų uždegimai? Ypač jei žmogus nesikreipia į gydytoją – ausų skausmą gydosi savarankiškai vaistinėje nusipirktais lašiukais?

– Reikia atskirti vaikų ir suaugusiųjų ausų sveikatos problemas. Vaikams jos beveik visada susijusios su peršalimais ir sloga. O suaugusiesiems gali būti keletas priežasčių. Tai gali būti ir išorinės ausies landos uždegimas. Jis labiau susijęs su odos problemomis, ir čia mums padeda odos gydytojai. Tačiau kai kuriais atvejais suaugusiesiems, kaip ir vaikams, sloga gali baigtis vidurinės ausies uždegimu. Ir jeigu ausies skausmai nepraeina vartojant vaistus nuo  uždegimo ir skausmo (tablečių arba lašų į ausį), geriausia būtų kreiptis į gydytoją specialistą. Paprastesniais atvejais užtenka pasikonsultuoti su kompetentingu vaistininku.

Diagnozė: medikų vertinimu, daugiau kaip dešimt dienų besitęsianti virusinė sloga jau yra sinusitas. Freepik.com nuotr.

– Jei ausų uždegimai kartojasi nuolatos, ar dėl to gali suprastėti klausa?

– Suaugusiems dėl besikartojančių ypač pūlingų ausų uždegimų klausa gali suprastėti negrįžtamai. Gali kilti komplikacijų, ir labai rimtų, nes uždegimas gali patekti į galvos smegenų sritį. Gali pradėti irti kaulas, visa tai – sukelti meningitą arba meningoencefalitą. Tai labai pavojingos būklės. Tai atsitinka laiku neskyrus tinkamo gydymo ar pacientui nesilaikant skirto gydymo. Vaikams besikartojantys ausų uždegimai yra mažiau pavojingi. Vaikai neretai ne kartą perserga ausų uždegimu, net ir pūlingu. Tačiau net ir pratrūkęs ausies būgnelis gana greitai užgyja. Tinkamai, gydytojui prižiūrint gydant, dažniausiai tai nepalieka ilgalaikių padarinių.

– Kada gerklės skausmui numalšinti užtenka purškalų, pastilių, arbatos su medumi ir kada toks skausmas jau yra anginos požymis?

– Jeigu yra ir sloga, ir peršti ryklę, ir pakosėjama, tai dažniausiai  virusinės kilmės uždegimas. Jis gydomas simptomiškai: šilta arbata, pakaitinant kojas, vartojant šiek tiek skausmą malšinančių priemonių.

Susirgęs pūlingu tonzilitu (angina), t.y. bakterine liga, žmogus dažnai sukarščiuoja. Gana aukšta temperatūra, patinę kaklo limfmazgiai, jaučiamas bendras silpnumas, skausmingas rijimas, atsiradusios pūlingos apnašos ant tonzilių, pasikeitęs balso tembras – tarsi kalbėtų su karšta bulve burnoje – visa tai ūminio bakterinio tonzilito simptomai. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją. Labai dažnai toks uždegimas kyla tik gerklėje, nėra nei slogos, nei kosulio.

– Kiek, gydant gerklės skausmą, patikimos liaudiškos priemonės, tokios kaip gerklės skalavimas vandeniu su druska?

– Tai buvo labai populiari priemonė siekiant dezinfekuoti, numalšinti uždegimą tais laikais, kai tiek patekti pas gydytoją, tiek gauti vaistų buvo daug sudėtingiau.

Sergant virusiniu ar kitos kilmės ryklės uždegimu, dažniausiai paviršinis ryklės sluoksnis yra jautrus. Gerklės skalavimas su druska šiek tiek išsausina gleivinę, tai gali dirginti ryklę. Išsausėjusiai gleivinei ar kai esama uždegimo, daug labiau nei toks skalavimas druskos tirpalu tinka priemonės aliejiniu pagrindu, apsaugančios nuo išsausėjimo. Jos nuramina, apsaugo ir leidžia užgyti viruso pažeistam gleivinės sluoksniui.

– Šiais laikais vaistinėse daug priemonių, skirtų nosiai drėkinti, plauti. Ar tai daryti tikrai reikia?

– Nosies ertmės plovimas nustatytos leidžiamos koncentracijos druskos tirpalu gleivinės nepažeidžia. Sergant sloga, ar tai būtų nosies užgulimas, ar sekrecija, nosies plovimas yra viena iš pirmųjų priemonių būklei palengvinti ir suaktyvinti nosies gleivinės išsivalymo ir apsauginę funkcijas. Paskui jau prasideda niuansai: ar tas užgulimas sauso pobūdžio, ar tai kvėpavimo pablogėjimas nuo gausaus sekreto. Atsižvelgiant į tai, skiriama skirtingų priemonių. Profilaktiškai plauti nosies gleivinę rekomenduočiau tik vaikams ir tik šaltuoju metų laiku. Nes dalis nosies gleivinės paviršiuje esančių medžiagų veikia kaip apsauginis mechanizmas. Todėl, jei nėra slogos, nėra uždegimo ir nosies gleivinė atlieka savo funkciją, nereikėtų jos per daug plauti ar kitaip dirginti.

– Jūsų rekomendacija: ką reikėtų daryti, kad mažiau sirgtume?

– Susirgę dažnai tikimės, kad išgydys vien paskirti vaistai. Tačiau visų pirma reikėtų pagalvoti, ką aš pats galiu dėl savęs padaryti, kad būčiau sveikesnis, mažiau sirgčiau. Galiu priminti keletą visiems žinomų, svarbių imuninės sistemos veiklą teigiamai veikiamų faktorių: subalansuotas darbo ir poilsio režimas, pakankama ir sveika mityba, gera nuotaika ir streso vengimas. Tikiu, kad šie dalykai yra pagrindas, kaip galime patys sau padėti jaustis sveikesniems. To visiems ir linkiu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Petras

Petras portretas
Vaikystėje dažnai skaudėdavo ausys, armijoje sirgau angina, gulėjau 2 savaites ligoninėje, vėliau vos ne kiekvienais metais gegužės mėn. paūmėdavo, kartais sirgdavau su temperatūra iki 40 l. C, bet dabar be jokių gydymų ir vaistų, būdamas >70 m. amžiaus, niekuo nesiskundžiu. O pradėjau nuo to, kas išmokau teisingai kvėpuoti - tik per nosį arba beveik vien per nosį ir bėgiodamas šaltyje ilgus nuotolius, be jokių antveidžių, tik su aukštu aprangos kalu, rengdamasis tiek kad nesušalčiau ir per daug neprakaituočiau. Jei ir atsiranda nosies tekėjimas, pasiskalavus vien šaltu vandeniu po čiaupu, praeina per kelias val. o ne per kelias dienas. Užsikimšusi nosis atsistatydavo per minutes ar keliolika min. prisiverčiant kvėpuoti tik per nosį, dabar nebeužsikemša. Ir dar - valgau klasikinį maistą, kopūstus, sūdytus lašinius, mėsą, visus pieno produktus, daug duonos, geriu beveik vien arbatą. Puiki sveikata viso organizmo ir forma - panaši kaip po 20-ies m., svoris tas pats, tik energijos mažiau
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių