Panaikino savivaldą

"Lietuvos sveikatos politikai eskaluoja Lietuvos odontologų bendruomenės puolimą, šmeižimą ir menkinimą. Formuojamas tik neigiamas visuomenės požiūris į privačiai dirbančius odontologus, girdimi valstybės institucijų atstovų nepagrįsti ir klaidinantys komentarai, nukreipti į visą odontologijos sritį. Susidaro įspūdis, kad svarbiau surasti tariamą kaltininką, nei išspręsti aktualias burnos sveikatos ir sveikatos sistemos problemas", – sako LROR Vilniaus teritorinio skyriaus vadovė Auristida Gerliakienė.

Pašnekovės žodžiais, nuo pat nepriklausomybės pradžios Lietuvoje privačią odontologijos veiklą vykdančios įstaigos nepriklauso Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS), tačiau privalo atitikti ir vykdyti šiai sistemai ir jos įstaigoms keliamus reikalavimus. "LNSS priklauso tik valstybės įstaigos arba su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) sutartis sudariusios privačios odontologijos įstaigos. Tai tesudaro penktadalį visų odontologijos įstaigų: 8 proc. – viešosios įstaigos ir 13 proc. – privačios įstaigos, pasirašiusios sutartis su TLK. A.Gerliakienės teigimu, privačios odontologijos įstaigos, sudariusios sutartis su TLK, dažniausiai yra privačiose šeimos klinikose veikiantys odontologijos kabinetai, kuriems pigiau kainuoja patalpų nuoma, jų išlaikymas, administracinės išlaidos ir kita.

Lietuvos sveikatos politikai eskaluoja Lietuvos odontologų bendruomenės puolimą, šmeižimą ir menkinimą.

"Tiek mažai įstaigų, pasirašiusių sutartis su TLK, yra dėl valstybės vykdomos politikos, ir tai tęsiasi jau penkiolika metų – nuo to laiko, kai buvo įkurti LROR. Valstybė norėjo nusikratyti finansinės ir administracinės naštos – tam ir buvo įkurti Odontologų rūmai. Tačiau neseniai valdančiųjų galvose, matyt, įvyko lūžis, ir iš Odontologų rūmų buvo atimtos valstybės deleguotos funkcijos: odontologų licencijavimas ir kitos. Taip buvo panaikinta mūsų savivalda. Negana to, odontologai pradėti kaltinti nebūtais dalykais. Imta teigti, esą ši sritis neskaidri, mums nuolatos grasinama Valstybine mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir kitų struktūrų tikrinimais", – pasak pašnekovės, tokie tikrinimai paprastai prasideda artėjant rinkimams.

Pasirašyti sutartis nenaudinga

A.Gerliakienės teigimu, dabartinė sistema yra tokia, kad privačiai dirbantiems odontologams nenaudinga pasirašyti sutartis su TLK. "Nenaudinga, nes tokia sutartis mane pažabotų: aš negalėčiau atlikti kai kurių procedūrų – negalėčiau jų įkainoti tiek, kiek jos esant šiai ydingai sistemai man, dirbančiai privačiai, iš tiesų kainuoja. Sistemą iškreipia tai, kad valdžia nenori pripažinti, jog į gydymo kainą įeina ne tik medžiagų kaina, bet ir daugelis kitų dalykų", – pastebėjo pašnekovė.

A.Gerliakienė palygino: jei viešojoje įstaigoje ar su TLK sutartį sudariusiame privačiame odontologijos kabinete pacientas susimoka tik už odontologines medžiagas ir vienkartines odontologines priemones, tai sutarties su TLK neturinčioje privačioje odontologijos įstaigoje – ir už daugybę kitų dalykų. "Darbo užmokestis ir su tuo susiję mokesčiai, pelno, draudimo ir kiti mokesčiai, odontologiniai instrumentai, odontologinė įranga, biuro baldai ir IT įranga, buhalterinės ir dokumentų valdymo programos, patalpų nuoma, komunaliniai mokesčiai, ryšių paslaugos, medicininių atliekų apskaita ir utilizavimas, patalpų apsauga, valymo ir kitos paslaugos, administracinės išlaidos – už visa tai LNSS priklausančioje odontologijos įstaigoje sumoka valstybė – per PSDF ar steigėją – arba apmokama iš ES struktūrinių fondų paramos. Tuo metu LNSS nepriklausančioje privačioje įstaigoje pacientas susimoka pats", – dabartinės sistemos ydingumą pabrėžė pašnekovė.

Ji akcentavo, kad privačios gydymo įstaigos negauna labdaros, ES fondų lėšos įrangai įsigyti joms taip pat neprieinamos. "Už viską – net ir papildomą kvalifikacijos kėlimą – privatūs odontologai ir burnos priežiūros specialistai turi mokėti patys. Nepaisant to, jie nuolatos siekia užtikrinti kokybišką gydymą. Siekiantys dirbti pagal šiuolaikinius pasaulinius standartus odontologai priversti imti šimtatūkstantines paskolas, kurias tenka atiduoti dešimtmečiais. Valstybinių ir su TLK dirbančių įstaigų sveikatos priežiūros specialistų atlyginimus ir jų mokesčius Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dengia iš PSDF lėšų, šioms įstaigoms skiriamos įvairios ES lėšos ir valstybės parama", – LROR Vilniaus teritorinio padalinio vadovės žodžiais, visa tai iškreipia galutinę paslaugų kainą pacientui.

Auristida Gerliakienė

Lėšos – mažajai daliai

Pasak A.Gerliakienės, ydinga, kad valstybės lėšos, skirtos odontologinei priežiūrai, kasmet paskirstomos tik LNSS priklausančioms įstaigoms. "Teritorinių ligonių kasų 2018 m. ataskaitoje aiškiai įvardyta – visas odontologijos sektoriui skirtas valstybinis finansavimas (per 50 mln. eurų) kasmet atitenka tik penktadaliui odontologijos įstaigų – valstybės įsteigtoms ar su TLK sutartis sudariusioms įstaigoms. Tačiau kur tie pinigai nukeliavo ir kam jie buvo panaudoti, visiškai neaišku. Kai finansuojama tik 21 proc. odontologijos įstaigų, didelė dalis Lietuvos gyventojų (79 proc.) ne tik patys susimoka už kokybiškas odontologijos paslaugas visą kainą, bet dar ir apmoka (mokesčių forma) likusiai gyventojų daliai dantų gydymą. Kyla natūralus klausimas – kaip efektyviai išnaudojami turimi valstybiniai finansiniai resursai? Kvepia protekcionizmu", – įsitikinusi LROR atstovė.

Pašnekovės teigimu, ši sistema nekeičiama, nors LROR ne vienus metus dėjo pastangas ją pakeisti. "Daug kartų kalbėta su Lietuvos sveikatos politikais, prašyta keisti kainodaros sistemą. Tačiau metai iš metų niekas nesikeičia. Taip daroma dėl to, kad nenorima skirti finansavimo privačioms odontologijos įstaigoms. Matyt, politikai yra apskaičiavę, kad tai pareikalautų labai daug Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, dėl to nenori patvirtinti tokios tvarkos. Politikai tik vaizduoja, kad jiems rūpi burnos sveikatos problemos. Tačiau jei pradedi judinti bet kurią problemą, nesulauki jokio sprendimo. Politikai eskaluoja, kokios didelės odontologijos paslaugų kainos, bet visuomenei niekas neišaiškina, už ką pacientas susimoka valstybinėje ar kitoje viešojoje įstaigoje (poliklinikoje, pirminės sveikatos priežiūros centre ar kitoje gydymo įstaigoje) ir už ką jis yra priverstas susimokėti privačioje odontologijos įstaigoje", – tvirtino A.Gerliakienė.

Siekia pagrįstos kainos

Pašnekovės teigimu, iki šiol nei SAM, nei VLK, nei Seimo sveikatos reikalų komitetas (SRK) nekelia teisingos ir sąnaudomis pagrįstos odontologinių paslaugų kainos klausimo, nors tai padaryti juos seniai ragino LROR. "Toks sprendimo atidėliojimas, kai į odontologinės paslaugos kainą neįtraukiamos visos sudedamosios dalys ne tik sukuria ir palaiko įtampą medikų bendruomenėje, bet daro neigiamą įtaką gydymo paslaugų teikimo laikui ir kokybei", – sakė pašnekovė.

Kodėl neatsižvelgiama į LROR siūlymus ir į iš PSDF ar kita forma iš valstybės biudžeto apmokamų odontologinių paslaugų kainą neįtraukiamos visos jos sudedamosios dalys? Ar teisinga, kad visas odontologijos sektoriui skirtas valstybės finansavimas kasmet atitenka tik penktadaliui visų odontologijos įstaigų – valstybės įsteigtoms ir su TLK sutartis sudariusioms privačioms odontologijos įstaigoms? Kam buvo panaudoti tie 50 mln. eurų, 2018 m. odontologijos sektoriui skirti kaip valstybės finansavimas? Šiuos klausimus pateikėme SAM Spaudos tarnybai. Atsakymo ministerija nepateikė – klausimus persiuntė Valstybinei ligonių kasai (VLK).

Komentaras

Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Pirmiausia norėtume atkreipti dėmesį, kad VLK Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) ir Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais bei sąlygomis užtikrina asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Teisę gauti PSDF lėšomis apmokamas odontologines, kaip ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas, turi tik PSD apdrausti asmenys. Šios paslaugos turi atitikti sveikatos apsaugos ministro patvirtintus paslaugų teikimo reikalavimus ir dėl jų teikimo gydymo įstaiga turi būti sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Tuo atveju, jei odontologinės paslaugos yra teikiamos gydymo įstaigoje, kuri sutarties su TLK neturi, už paslaugas asmenys turi susimokėti patys įstaigos nustatytomis kainomis.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose teikiant odontologinės priežiūros paslaugas, apdraustieji (išskyrus vaikus ir asmenis, besimokančius dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, ir socialiai remtinus asmenis, kai jie pateikia atitinkamą savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, socialinės paramos skyriaus pažymą) moka už vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, sunaudotas odontologinės priežiūros paslaugų teikimui, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.

PSDF lėšomis apmokamos pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros, ambulatorinės (gydytojų odontologų specialistų), dienos chirurgijos, stacionarinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros, ortodontinės, dantų protezavimo paslaugos. Be to, pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms papildomai skiriamas priedas už suteiktas skatinamąsias paslaugas bei gerus pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros rezultatų rodiklius. 2019 m. už suteiktas odontologines paslaugas iš PSDF buvo apmokėta apie 85,7 mln. eurų (2018 m. – 73,2 mln. eurų).