Nustatant neįgalumą – žmonėms palankios naujovės

Pirmoji – priminimas gydytojams, kad piktnaudžiavimas medicininiais dokumentais jiems gali kainuoti licenciją. Antroji – gera žinia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) klientams: bus lengviau pateikti pažymas išmokoms dėl negalios. Apie šias naujoves plačiau kalbamės su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene bei NDNT direktoriumi Manfredu Žymantu.

– Ministre, kartu su sveikatos apsaugos ministru pasirašėte įsakymą, kuriuo griežtinama atsakomybė gydytojams, piktnaudžiaujančiais diagnozėmis žmonių neįgalumui nustatyti. Kodėl to reikėjo?

A.P.: NDNT negalią vertina dviem aspektais – medicininiu ir socialiniu. Medicininius duomenis ji gauna iš sveikatos priežiūros įstaigų, pati sveikatos netiria ir nediagnozuoja. Pastebima, kad medikų pateikta informacija ne visada būna tiksli, išsami, o kartais ir neobjektyvi, surašoma taip, kad asmuo gautų nebūtinai jam priklausančias išmokas. Pavyzdžiui, dėl netiksliai, neišsamiai, prieštaringai parengtų siuntimų NDNT per 2015 m. dėl papildomos informacijos į aukštesnio lygio specialistus turėjo kreiptis apie 8 tūkst. kartų. Dalyje iš jų, tikėtina, buvo neobjektyvios diagnozės didesnėms išmokoms gauti.

Kadangi išmokos dėl negalios mokamos iš valstybės biudžeto, dėl pasitaikančių netikslių ir neobjektyvių diagnozių kenčia visi piliečiai. Paskyrus išmokas ar didesnes išmokas tiems, kam jos nepriklauso, be adekvačios finansinės paramos gali likti tie, kam jos iš tiesų priklauso. Todėl ir ėmėmės iniciatyvos sukurti mechanizmą, kuris užtikrintų dar didesnį neįgalumo ir darbingumo nustatymo proceso skaidrumą.

– Tai nuo šiol visi medikai, rašydami netinkamas diagnozes, neteks savo licencijų?

A.P.: Naujojo įsakymo tikslas – ne bausti, o pirmiausia atgrasyti gydytojus ir kitus medicinos specialistus nuo galimo piktnaudžiavimo. Tik tais atvejais, kai bus pastebėti sisteminiai piktnaudžiavimo atvejai, kai konkretus gydytojas tris ir daugiau kartų surašys neobjektyvius medicininius duomenis neįgalumui nustatyti, NDNT turės teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl tokio mediko licencijos sustabdymo.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad ir pati tarnyba dėl piktnaudžiavimo yra atlikusi prevencinius namų darbus. Joje veikia Sprendimų kontrolės skyrius, kuris atlieka tiek planinę, tiek neplaninę visų teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolę. Kad būtų kuo mažiau žmogiškojo faktoriaus, kurias bylas tikrinti atsitiktiniu būdu atrenka informacinė sistema. Be to, jei gaunamas skundas dėl galimų korupcinių veikų, tokį nagrinėja Antikorupcijos komisija.

– Kiek žmonių Lietuvoje per metus pripažįstami neįgaliais ir kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams?

A.P.: 2015 m. neįgalumas buvo pripažintas 12,9 tūkst. asmenų. Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai. Vaikų pagrindinė negalios priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos bei nervų sistemos ligos.

Per metus dėl netekto darbingumo išmokama apie 450 mln. eurų.