- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo 2016 metų Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina buvo skiepijamos tik 11 metų sulaukusios mergaitės.
Tačiau nuo šių metų vasario tvarka pasikeitė – Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą skiepą gali gauti ir to paties amžiaus berniukai. Per tris pirmuosius vakcinacijos mėnesius nuo šios infekcijos buvo paskiepyti 2 600 berniukų.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra dažniausia pasaulyje lytiniu keliu, per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu perduodama infekcija. Didžioji dalis ŽPV infekcijos atvejų per porą metų praeina savaime, be jokio gydymo, tačiau kartais ŽPV pasilieka organizme ir sukelia lėtinį uždegimą, kuris ilgainiui sukelia patologinių audinių darinių vystymąsi. Kai kurie iš šio viruso tipų gali sukelti vyrų ir moterų išangės ir išorinių lyties organų vėžį.
Nustatyta, kad beveik visus gimdos kaklelio vėžinius susirgimus sukelia ŽPV infekcija. Manoma, kad Europoje maždaug 90 proc. išangės vėžio atvejų, 15 proc. moters išorinių lyties organų vėžio atvejų, 70 proc. makšties vėžio atvejų ir 30–40 proc. varpos vėžio atvejų sukelia ŽPV infekcija.
„Žmogaus papilomos virusas nesirenka lyties, todėl praktika nuo šios infekcijos vakcinuoti visus vaikus egzistuoja jau daugelyje pasaulio valstybių. Pastebėta, kad šalyse, kuriose vykdomos visuotinės skiepijimo nuo šio viruso programos, gimdos kaklelio vėžiu ir kai kuriomis kitomis onkologinėmis ligomis sergama mažiau. Skiepai nėra gydomoji priemonė, tačiau jie ypač vertingi profilaktikai, nes apsaugo ne tik nuo pirminio, bet ir nuo pakartotinio užsikrėtimo, ligos atkryčio“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų paskiepyti bent 90 proc. vaikų. Tai labai svarbu tam, kad susidarytų pakankamas kolektyvinis imunitetas, kuris reikalingas suvaldyti ligą visuomenėje. Nors ŽPV vakcina mergaitės Lietuvoje skiepijamos jau aštuntus metus, pakankamų vakcinavimo apimčių dar nepasiekta.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praeitais metais bent viena ŽPV vakcinos doze buvo paskiepyta 65 proc. 11–12 metų mergaičių. Pastebima, kad pastaruosius kelerius metus skiepijimo apimtys palengva mažėja, taigi vis daugiau mergaičių lieka nepaskiepytų nuo šios pavojingos infekcijos.
„Iki šiol Lietuvos gydymo įstaigose mergaitės buvo skiepijamos dvivalente žmogaus papilomos viruso vakcina. Šiemet Valstybinė ligonių kasa dvejiems metams už 3,64 mln. eurų nupirko ir gydymo įstaigoms išdalino devynvalentę vakciną. Tai reiškia, kad ši vakcina vaikus apsaugos nuo 9 tipų žmogaus papilomos virusų sukeliamų ligų, taigi bus gerokai efektyvesnė. Raginame tėvus sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimti atsakingai, o iškilus klausimų ar abejonių – tartis su medikais, kurie suteiks mokslu grįstos informacijos“, – sako L. Reinartienė.
VLK primena, kad ŽPV vakcinos skiepijimo schemą sudaro dvi nemokamos vakcinos dozės – tarp pirmos ir antros dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Pirmąja vakcinos doze gali būti paskiepytos visos 11 metų sulaukusios mergaitės ir visi 2011 m. vasario 2 d. ar vėliau gimę berniukai. Jaunesni vaikai nėra skiepijami. Dėl vakcinavimo nuo ŽPV tėveliai su vaikais turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trimetė į ligoninę pateko apsinuodijusi vitaminu D
Sankt Peterburge trejų metų mergaitė buvo paguldyta į ligoninę dėl sunkios būklės. Medikai išsiaiškino, kad mažylė suvalgė visą pakuotę vitamino D tablečių. Apie tai pranešama „Telegram“ kanalo SHOT paskyroje. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: aštuoni nauji atvejai, mirusiųjų nebuvo1
Per praėjusią parą nustatyti aštuoni nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo sekmadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
COVID-19 statistika: 50 naujų atvejų, mirusiųjų nebuvo
Per praėjusią parą nustatyta 50 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nefiksuota, rodo šeštadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Nuo legioneliozės Kaune iš viso mirė septyni žmonės7
Nuo legioneliozės protrūkio Kauno mieste ir rajone pradžios mirė septyni žmonės, penktadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Mitai apie rūkymą ir kodėl neverta jais tikėti6
Nepaisant daugybės informacijos, sąmoningumo didinimo kampanijų, nei rūkančiųjų, nei mitų apie rūkymą nemažėja. Tad kokie yra populiariausi su rūkymu susiję mitai ir kodėl svarbu juos sugriauti? ...
-
Nacionaliniam transplantacijos biurui vadovauti pradeda A. Būziuvienė
Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) vadovo pareigas nuo penktadienio pradeda eiti Audronė Būziuvienė, laimėjusi konkursą į šias pareigas. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 61 naujas atvejis, mirusiųjų nebuvo1
Per praėjusią parą nustatytas 61 COVID-19 atvejis, mirčių nefiksuota, rodo penktadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Skambina pavojaus varpais: Kaune smarkiai išplito vaikiška liga, daug sergančių sunkiai11
LSMU Kauno ligoninės vaikų gydytojai informuoja, kad gydoma neįprastai daug sunkių vėjaraupių pacientų ir ši tendencija vyrauja nuo rudens. Medikai rekomenduoja nuo šios ligos skiepytis ir sklaido mitus, kad sergančių šia liga ma...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 67 nauji atvejai, vienas žmogus mirė
Per praėjusią parą nustatyti 67 COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo ketvirtadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Nacionalinis kraujo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su studentais1
Kaune, vykstant kasmetiniam studentų rengiamame Pavasario festivalyje, buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Nacionalinio kraujo centro (NKC) ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS). Sąjungos atstovo teigimu, ši sutartis padės įgyvendi...