Nuo nugaišusių galvijų mėsos galima išprotėti?

Kontrolė griežta

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus laikinai einanti vedėjos pareigas valstybinė veterinarijos inspektorė Audronė Mikalauskienė ramina: sergančių gyvulių skerdenų patekimo į Lietuvą galimybė yra labai maža, nes mūsų šalyje mėsos įvežimo kontrolė labai griežta.

"Įvežėjas turi registruotis teritorinėje Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, kiekvieną kartą prieš įvežant mėsą privaloma pateikti išankstinę informaciją, iš kokios šalies norima įvežti, kokį kiekį, kokios rūšies, iš kokios įmonės, kokia transporto priemone ir panašiai", – aiškino A.Mikalauskienė.

Visa ši informacija yra tikrinama, atsižvelgiant į rizikos vertinimą atliekama siuntų dokumentinė atitikties ir laboratorinė kontrolė. Per metus atlikta apie 15 tūkst. patikrinimų.

Taip pat vykdomos transporto patikros keliuose kartu su mobiliomis muitinės grupėmis. Per metus atliekama apie 800 patikrų.

Saugumą garantuoja

"Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina ir pardavimo vietas, kuriose yra didžiausia galimybė parduoti nelegaliai įsivežtą mėsą ar jos produktus. Per 2018 m. turgavietėse iš viso atlikta daugiau kaip 900 patikrinimų. Taip pat taikomos kitos priemonės: sandėlių bei skelbimų apie parduodamą mėsą elektroninėje erdvėje kontrolė", – tikino veterinarijos inspektorė A.Mikalauskienė.

Specialistės teigimu, Lietuvos skerdyklose nuolatinę valstybinę veterinarinę priežiūrą atlieka oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai.

O jeigu gyvūnų gaišenų mėsos įsigyta Lenkijoje, kur lietuviai plūsta pigesnių maisto produktų?

"Jie įvertina kiekvieną skersti atvežtą gyvulį: jo bendrą sveikatos būklę, gyvūno elgesį, švarą bei dokumentuose pateiktą informaciją – atlieka gyvūno patikrinimą prieš skerdimą. Paskerdus gyvulį atliekama mėsos ir skerdimo produktų apžiūra. Nustačius pakitimų audiniuose ar organuose, skerdena arba jos dalys išbrokuojami ir toliau perduodami tvarkyti šalutinius gyvūninius produktus tvarkančiai įmonei", – tai, kad mėsos saugumas yra užtikrintas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakinga darbuotoja A.Mikalauskienė tvirtino praėjusios savaitės viduryje.

Tačiau po dienos paaiškėjo skandalingas faktas: tos pačios tarnybos inspektoriai nustatė, kad iš Lenkijos mėsos perdirbimo įmonės „Zaklad miesny“ 80 kg jautienos įsigijo Lietuvos įmonės „Bidfood Lietuva“ ir „Krekenavos agrofirma“.

"Mėsa jau sunaikinta", – dabar tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai.

Ne pirmas kartas

Apie prekybą neleistinais produktais kalbama jau ne pirmą kartą. Prieš penkerius metus, 2014-ųjų pabaigoje, buvo nuvilnijęs skandalas, kai Lenkijos Mazoviecko Ravos mieste buvo aptikta skerdykla nuo ligų kritusiems galvijams.

Dienraštis "Fakt" tada rašė, kad "visi valgėme iš tokios mėsos pagamintus paštetus, konservus ir dešras". Dabar panašius įtarimus sukėlė TVN televizija, kurios žurnalistas, įsidarbinęs vienoje skerdykloje, užfiksavo nusikalstamą veiklą, vykdytą naktimis. Teigiama, kad kritusių galvijų mėsa iš Lenkijos galėjo patekti ne tik į šios, bet ir kitų šalių rinką. Lenkija yra viena didžiausių mėsos eksportuotojų ES.

Ant prekystalių mūsų šalyje apstu ne tik iš Lenkijos atvežtos mėsos, bet ir jos produktų. Ar nuo jų, pagamintų iš nugaišusių galvijų mėsos, galima susirgti?

Apsinuodijo 50 žmonių

Gydytojai aiškina, kad galvijui nugaišus dėl ligos jo organizme gali būti virusų, bakterijų, toksinių medžiagų. Jų gali likti net ir termiškai apdorojus mėsą, nekalbant apie žalią ar rūkytą.

"Kritusių galvijų mėsą vartoti draudžiama", – pabrėžia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius gydytojas gastroenterologas Limas Kupčinskas.

Jis įsitikinęs, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina maisto produktų, iš jų ir importuojamos mėsos, kontrolę, todėl pavojaus mūsų sveikatai negali būti. Tačiau pasaulyje būta atvejų, kai žmonės užsikrėtė, valgydami nesveikų, nugaišusių gyvūnų mėsą, ir tai aprašyta medicininėje literatūroje.

Profesorius L.Kupčinskas pacitavo, kaip pernai Pietų Afrikos Respublikoje labai smarkiai apsinuodijo pusšimtis žmonių, valgę nuo gyvatės įgėlimo kritusios karvės mėsą.

Irsta galvos smegenys

"Naminiai ar miško gyvūnai gali kristi dėl įvairių priežasčių. Jie gali būti kažkuo apsinuodiję ir nuodų gali būti mėsoje. Galvijas ar gyvūnas gali būti kritęs ir dėl kokių nors virusų, bakterijų ar parazitų sukeltos ligos", – aiškina gydytojas L.Kupčinskas ir patvirtina, kad žmonės gali užsikrėsti gyvūnų ligomis.

Europa buvo labai išsigandusi Jakobso – išprotėjusių jaučių ligos, dar kitaip vadinamos kempinlige. Ji taip pat gali būti perduodama per kritusių gyvūnų mėsą. Infekcijos veiksnys – prionai nežūsta net ir verdant, suvalgius tokios mėsos jie dauginasi žmogaus organizme. Susirgus šia liga irsta galvos smegenys. Profesorius L.Kupčinskas patvirtina, kad sirgusiųjų šia liga užregistruota ir Europoje.

"Kritus gyvūnui visos bakterijos labai greitai dauginasi. Lengviausia liga nuo tokios mėsos – žarnyno infekcija", – profesorius L.Kupčinskas pateikia paprasčiausią pavyzdį, kaip sergama nuo nugaišusių galvijų ar gyvūnų mėsos.

Vadinasi, reikia būti budriems ir pirkti maisto produktus tik patikimose vietose.

V.Andriukaitis tai pavadino nusikaltimu

Lenkijai į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos šalis eksportavus nesaugią jautieną, už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis sako, kad Lenkijoje įvykdytas nusikaltimas, o jame dalyvavo ne tik įmonės, bet ir tiekėjai, tarpininkai. Anot jo, tai rodo, kad šalyje nebuvo pakankamos veterinarijos kontrolės.

„Vyko kriminalinė veikla. Dabar Lenkijos prokuratūra iškėlė bylą ir turės nustatyti dalyvius ir visą šešėlinę ekonomiką. Čia akivaizdus faktas, kad dirbo ne viena skerdykla, turėjo būti ir tiekėjai, ir tie, kurie tarpininkavo“, – BNS teigė V.Andriukaitis.

Jo teigimu, dabar aiškinamasi, iš kokių taškų, kaip ir kas atvežė sergančias karves, kur jos buvo, nes užfiksuota, kad gyvuliai irgi neatitiko veterinarinių normų ir kad nebuvo pakankamos veterinarijos kontrolės. Šiuo metu, anot V.Andriukaičio, Lenkijoje atliekamas auditas – aiškinamasi, kur dar galėjo patekti nesaugios mėsos. Iš viso, anot eurokomisaro, į ES šalis pateko apie 2,4 tūkst. tonų mėsos.

Europos Komisija nurodė nesaugią jautieną išimti iš rinkos ir ją sunaikinti. Bandoma išsiaiškinti, ar yra pašalinių veiksnių, kurie galbūt dar nežinomi. Lenkijos tarnyba nustatė, kad nesaugi, neaiškios kilmės jautiena iš mėsos perdirbimo įmonių buvo išplatinta ne tik Lenkijoje, bet ir Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Lietuvoje.

Lenkijos žiniasklaidai pranešus apie galbūt nelegaliai skerdžiamus sergančius galvijus, Lietuvos tarnyba kreipėsi į Lenkijos veterinarijos instituciją, prašydama pranešti apie priemones, kad nesveikų galvijų mėsa nepatektų vartotojams.