NTAKD: apsinuodijimų alkoholiu per karantiną sumažėjo beveik dukart

Apsinuodijimų alkoholiu Lietuvoje per pirmąjį karantiną ir dalį antrojo karantino pernai sumažėjo beveik dukart, rodo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenys.

NTAKD teigimu, pernai galiojant karantinui nustatyta 1500 apsinuodijimo atvejų, kai tuo pačiu metu 2019-aisiais fiksuoti 2667 atvejai.

Pokyčius sieja su saikingesniu vartojimu

Kaip rodo departamento duomenys, pirmojo karantino metu 2020-ųjų kovą-gegužę nustatyti 624 apsinuodijimai alkoholiu (2019-aisiais tuo pat metu – 1278), prasidėjus antrajam karantinui, pernai spalio-gruodžio mėnesiais fiksuoti dar 876 atvejai (1389 atvejai atitinkamu laikotarpiu 2019-aisiais).

„Apsinuodijimai kovido metu tam tikra prasme stabilizuojasi arba yra stabilūs. Lyginant su nekovidiniu laikotarpiu, tikrai, kovido metu žmonės, matyt, vartoja mažiau arba vartoja kokybiškesnio alkoholio, tai matosi pagal tai, kad apsinuodijimų skaičius nėra didėjantis ir kol kas nekelia tokio didelio nerimo“, – Vyriausybėje šią savaitę pristatydamas NTAKD veiklos ataskaitą sakė įstaigos direktorius Renaldas Čiužas.

Pernykščius alkoholio suvartojimo duomenis tikimasi turėti gegužę, 2019-ųjų duomenimis vienam gyventojui šalyje per metus tenka 11,1 litro, Europos vidurkis yra 9,4 litro. Didžioji dalis lietuvių renkasi alų (44 proc.), taip pat spiritinius gėrimus, įskaitant ir alkoholinius kokteilius (42 proc.), apie 13 proc. – vyną.

NTAKD pastebi, kad pastaraisiais metais mažėja ne tik alkoholio suvartojimas, bet ir susirgimų dėl alkoholio skaičius, krinta ir vartojimo tarp moksleivių rodikliai: 2019-aisiais alkoholį bent kartą per mėnesį vartojo maždaug penktadalis moksleivių, kai 2015-aisiais – trečdalis.

Departamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad pernai 90 proc. išaugo darbo su etilo alkoholio licencijų skaičius (211), tai siejama su dezinfekcinio skysčio poreikiu.

Apklausos: narkotikų vartojimas išaugo

NTAKD vadovas taip pat pabrėžė, kad pandemijos metu kai kuriems departamento vykdomiems tyrimams ir analizėms kilo problemų, kadangi įprastai kai kurios apklausos vykdomos kontaktiniu būdu.

Vis dėlto viena apklausų parodė, kad daugiau nei penktadalis žmonių (22,4 proc.) per karantiną vartojo daugiau narkotikų, apie 18 proc. nurodė, jog psichoaktyvių medžiagų vartojo mažiau, apie 15,5 proc. sakė vartoję tą patį kiekį. Tik 17,3 proc. respondentų tvirtai įvardijo narkotikų nevartoję visai.

NTAKD teigia pernai pradėjusi elektroninių cigarečių stebėseną, toliau vertinusi narkotikų gamybai naudojamų prekursorių stebėjimą, skyrusi dėmesio švietimui, konsultavimui dėl tabako ir alkoholio.

Departamentas pastebi, kad nors įprastinių rūkalų vartojimas tarp jaunimo mažėja, elektroninių cigarečių populiarumas toliau auga, tai pat didėja kanapių vartojimas.

„Lietuvos moksleiviai sako, kad kanapių Lietuvoje galima įsigyti ir vartoti. Bet mes žinome, kad tos kanapės, kurios galbūt kartais vadinamos taip, ne visada yra kanapės, o yra maišyti gaminiai, kurie ir kelia didžiausią nerimą toksikologams ir medikams. Dabar bandome ieškoti sprendimų, kaip tą švietimą pateikti populiariai, kad apsaugotumėme jaunimą nuo tam tikrų susirgimų“, – kalbėjo R. Čiužas.

Pernai NTAKD iš viso nustatė 143 pažeidimus, kai 2019 jų buvo 264. Daugiausiai pažeidimų nustatyta dėl alkoholio prekybos laiko apribojimų nesilaikymo – 48, bet lyginant su 2019-aisiais, jų sumažėjo bemaž dukart. Nustatyta ir 18 pažeidimų dėl alkoholio pardavimo jaunesniems nei 21-erių (2019-aisiais nustatyti 52 pažeidimai).

„Lyginant 2019 ir 2020 metų rezultatus, galima įžiūrėti tendenciją, kad pažeidimų mažėja, konsultacijų, pagalbos teikimo tikrai daugėja ir tai gerai, nes dialogo metu galime spręsti ir kalbėti apie rezultatus, kurie svarbūs visiems“, – tvirtino NTAKD vadovas.

I. Šimonytė: vertinimui trūksta objektyvumo

Premjerė Ingrida Šimonytė turėjo priekaištų dėl departamento veiklos planavimo. Ji pastebėjo, kad kai kuriais atvejais departamento nustatyti siekiai yra mažesni, nei faktiniai rezultatai, pavyzdžiui, siekiama jaunuolių, baigusių ankstyvosios intervencijos programos užsiėmimus, dalis pastaruosius kelerius metus yra 70-74 proc., kai realiai 2019-aisiais jų baigė 80 proc.

Ji ragino kelti „ambicingesnius planus, kurie labiau susiję su realybe“.

„Bet labiausiai mane nustebinęs rodiklis yra jūsų efekto kriterijus, kuris remiasi alkoholio suvartojimu per metus, tenkančiu vienam gyventojui, vyresniam nei 15 metų (...). Esate sau nusibrėžę planą iki 2023 metų. Bet faktinį skaičių turite tik 2016 metų. Ir jis, kaip sakė vienas herojus, Pepė Ilgakojinė, „štovi vietoje“, – priekaištavo I. Šimonytė.

„Jūs net nežinote, į kurią pusę jis išvis juda. Ar jūs galite man pasakyti, kiek jums apskritai korektiškas atrodo savo veiklos vertinimas pagal šį rodiklį, kurio dinamikos jūs apskritai negalite įvertinti ir nieko apie tai nežinote ir ar negalvotumėte keisti savo veiklos efektyvumo matavimo kažkuo, ką tikrai galima pamatuoti?“, – pridūrė ji.

NTAKD vadovas pabrėžė, kad ataskaitoje įtraukti ir naujausi turimi, pernai metų rodikliai, tuo metu 2016-ųjų duomenys atsirado dėl to, jog tuo metu buvo rengiamas konkretus priemonių planas bei teisės aktai dėl alkoholio prekybos ir kitų ribojimų.

Dėl ankstyvosios intervencijos jis sako priimantis pastabas ir rodiklį žadama koreguoti „pagal faktinį skaičių, kurį pasiekėme“.

„Strateginiame plane numatyti mūsų rezultatai ir tikslai buvo pasiekti, planas įgyvendintas beveik 100 procentu, bet atsižvelgiant į kovido kontekstą, be abejo, yra tam tikrų neatliktų darbų, tiesiog dėl objektyvių priežasčių – planuojame juos atlikti artimiausiu metu“, – sakė jis.

Žada tartis dėl narkotikų dekriminalizavimo

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė domėjosi departamento vadovo nuomone dėl nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimo. Seimas dar pernai ėmėsi svarstyti daugiau nei ketvirtadalio parlamentarų pateiktą pasiūlymą dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti, o Vyriausybė pateikė projektui teigiamą išvadą.

Anot R. Čiužo, diskutuojant įvairiuose europiniuose ir kituose tarptautiniuose formatuose „dekriminalizavimo klausimas išlieka aktualus“.

„Aš visiškai suprantu ir pritariu, kad jis turi būti spręstinas ir tos priemonės, kiek man žinoma, svarstytos ir aptartos – tikrai mes matome palaikymą ir pritarimą. Klausimas galbūt yra dėl to aiškumo, apie kokias dozes, dydžius mes kalbame, bet, manau, darbo tvarka tie dalykai dar bus aptarti“, – sakė R. Čiužas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių