- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiąnakt laikrodžių rodykles pasukome viena valanda į priekį – Lietuvoje įsigaliojo vasaros laikas. Tačiau dar 2019 m. Europos Parlamentas nusprendė, kad laiko sukiojimo nebeliks nuo 2021-ųjų. Visgi taip neatsitiko, pritrūko didžiųjų šalių palaikymo. Apie tai, kokią įtaką sveikatai daro laiko persukimas, LNK žurnalistas teiravosi Santaros klinikų neurologijos profesorės Rūtos Mameniškienės.
„Geriau būtų, jei nereikėtų sukinėti laiko, nes organizmui – šioks toks stresas. Daugelis turbūt tai jaučia“, – sakė gatvėje užkalbintas vyras.
„Man asmeniškai dėl laiko persukimo pirmyn ar atgal, nukenčia tik miegas, išsimušu iš ritmo. Daugiau problemų tai nesukelia“, – teigė kita pašnekovė.
„Mano dukra jautriai reaguoja į laiko persukimą. Prasčiau miega, pradeda lunatikuoti“, – komentavo kalbinta praeivė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Mums, pensininkams, jau ar čia valanda ar ten, problemų nesukelia. Gal tas laikrodžių rodyklių persukimas labiau aktualus dirbantiems, nes aš miegu tiek, kiek noriu, niekur neriekia skubėti“, – kalbėjo garbaus amžiaus moteris.
„Kelia diskomfortą, nes reikia pertvarkyti dienos režimą, dienos ritmą. Vis dėlto tai atsiliepia“, – sakė vyras.
– Ar sveikatai laiko persukimas turi įtakos ir kas jautriau į tai reaguoja? – žurnalistas paklausė profesorės.
– Tai turi įtakos sveikatai. Negaliu paneigti. Ypač pirmąsias keletą savaičių po laiko persukimo į vieną ar į kitą pusę. Reikšmingesnį poveikį sveikatai daro pavasarinis laiko persukimas. Ypač paaugliai, vyresnio amžiaus ir jautresnės psichikos žmonės pajunta vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų.
– Kokie dažniausi būna sutrikimai?
– Teks valanda anksčiau pabusti, bet tas mūsų vidinis laikrodis sakys, kad organizmas dar nori pamiegoti. Todėl persukus laiką daugelis nuo pat ryto jaučiasi nepailsėję, nedarbingi. Kai stinga miego, suprastėja ir dėmesio koncentracija. Atlikti tyrimai rodo, kad po laiko persukimo kelias savaites rytinėmis valandomis pagausėja eismo įvykių. Net maždaug 10 proc. padaugėja ir miokardo infarkto bei insulto atvejų.
Atlikti tyrimai rodo, kad po laiko persukimo kelias savaites rytinėmis valandomis pagausėja eismo įvykių. Net maždaug 10 proc. padaugėja ir miokardo infarkto bei insulto atvejų.
– Europarlamentarams dar 2019-aisiais buvo teiktas pasiūlymas, kad reikia atsisakyti laiko persukimo. Kokia gydytojų nuomonė šiuo klausimu?
– Tai yra Europos medikų draugijos, kurios nariai esame, bendras kreipimasis į Europos Parlamentą, kad būtų sustabdytas laiko persukimas pirmyn ir atgal. Taigi ir mes prisidedame prie to, kad būtų atsisakyta laiko persukimo.
– Dar Benjaminas Franklinas kalbėjo apie teigiamą laiko persukimo poveikį. Ar galima čia įžvelgti ir kokių nors privalumų?
– Jūs teisus, būtent XVIII a. pradžioje atsirado ta mintis, kad reikia galbūt persukti laiką, kad pailgėtų diena. Manyta, kad tai turės teigiamą poveikį, pavyzdžiui, žmonės mažiau vartos alkoholio tamsiais vakarais. Kad taip sutaupysime ir energetinių resursų. Apie 1970-uosius, kai pasaulyje buvo energetinė krizė, vėl apie tai pradėta svarstyti. Mes neprieštaraujame, kad reikia taupyti resursus, bet esame už tai, kad nereikėtų persukti laiko. Gal likime prie kažkurio vieno laiko. Svarbiausia, kad jis nesikeistų.
– Medikai teigia, kad kiekvienas turime savo biologinį laikrodį. Pagal tai žmonės skirstomi į „vyturius“ ir „pelėdas“. Kaip nusistatyti, kas esi, koks tavo vidinis laikrodis?
– Tai geriausia nustatyti per atostogas, kai esame pailsėję, gerai išsimiegame ir keliamės be žadintuvo. Tuomet organizmas jums pasako, ar esate „vyturys“, ar „pelėda“, ar anksti prabundate, ar kaip pelėdos mėgstate panaktinėti ir vėliau keltis.
– Gal naudinga žmonėms iš anksto pratintis prie naujojo laiko, kol jis dar nepersuktas? Ir kaip tai daryti?
– Tikrai patarčiau nedelsti ir pabandyti, jei to nedarėte anksčiau. Reikėtų bent 10–15 minučių anksčiau atsigulti ir atsikelti. Tą laiką galima kasdien pailginti, jei yra galimybė. Tai geriausia pradėti daryti savaitę prieš lako persukimą. Tuomet po savaitgalio organizmui nebus toks didelis stresas keltis valanda anksčiau ir bėgti į darbą, kai pagal mūsų vidinį laikrodį smegenys dar miega.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Santaros klinikoms – rimtas iššūkis: sutriko pacientų maitinimas1
Nuo birželio maitinimą savarankiškai ėmusios organizuoti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos susidūrė su sutrikimais, antradienį pranešė ligoninė. ...
-
Nuo žmogaus papilomos viruso paskiepyti pirmieji tūkstančiai berniukų
Anksčiau Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vakcina skiepytos tik mergaitės nuo 11 metų. Nuo šio vasario nemokamai skiepijami ir to paties amžiaus berniukai. Jų per tris mėnesius buvo pas...
-
Nemažėja sunkiai sergančių vėjaraupiais vaikų
LSMU Kauno ligoninėje tebegydoma neįprastai daug sunkių vėjaraupių pacientų. Ši tendencija vyrauja nuo rudens. Medikai rekomenduoja nuo šios ligos skiepytis ir sklaido mitus, kad sergančių šia liga mažylių negalima prausti. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 76 nauji atvejai, vienas žmogus mirė1
Per praėjusią parą nustatyti 76 COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, rodo antradienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Panevėžyje – inovatyvi sąnarių gydymo metodika1
Sąnarius tenka keisti ir jaunam, ir senam. Tačiau Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pradėtas taikyti naujausias pasaulyje gydymo metodas sąnarių skausmui malšinti. Tai – embolizacija. Panašiai, kaip embolizuojama galvos smegenų ...
-
Skelbiamas Kauno klinikų generalinio direktoriaus konkursas8
Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį paskelbė konkursą Kauno klinikų generalinio direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 11 naujų atvejų, mirčių nefiksuota1
Per praėjusią parą nustatyta 11 COVID-19 atvejų, nuo šios ligos mirusiųjų fiksuota nebuvo, rodo pirmadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Neatlygintinai donorystei propaguoti – vis daugiau lėšų3
Kraujo donorams vis rečiau prašant 12 eurų kompensacijos, šiemet neatlygintinai donorystei propaguoti numatyta 1,242 mln. eurų – daugiausiai per pastaruosius septynerius metus. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: keturi nauji atvejai, mirčių nefiksuota1
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti keturi COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirusiųjų fiksuota nebuvo, rodo sekmadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
COVID-19 statistika: 49 nauji atvejai, mirčių nefiksuota2
Per praėjusią parą nustatyti 49 COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirusiųjų fiksuota nebuvo, rodo šeštadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...