„Buvo žaizdoti delnai, padai, tų vaistų netoleravau. Tada galvojom, ką daryti“, – anuomet kalbėjo Liusė Samuilienė.

Anot Liusės dukters, ligonei buvo likęs tik paliatyvus gydymas ir morfinas, tačiau gydytojai pradėjo taikyti imunoterapiją – gydymą, kuris veikia ne vėžį, o skatina patį organizmą su juo kovoti.

„Tokio pobūdžio paciento vidutinis išgyvenamumas nutraukus gydymą yra trys su puse mėnesio. Tai reiškia, kad 2019 metų birželį jau pacientė būtų mirusi. O ji vis dar yra gyva dėl šio vaisto, tad taip ciniškai sakyti, kad nėra įrodymų, jog vaistas yra veiksmingas, nereikėtų“, – kalbėjo pacientės dukra, advokatė Aistė Samuilytė.

Veiksmingas, bet brangus. Valstybei atsisakius vaistus kompensuoti, Liusė juos pirko už savo santaupas, artimųjų ir buvusių pacientų paaukotus pinigus. Kas dvi savaites teko pakloti po pustrečio tūkstančio eurų. Dėl gydymo kompensacijos Liusė kreipėsi į teismą.

„Pati pacientė, kuri 40 metų atidavė pacientų gydymui su šeimos pagalba nusprendė, kad jeigu bus gyva, kovos iki galo, jog suformuotų teismų praktiką“, – tęsė A. Samuilytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Stengiamasi todėl, kad kiti ligoniai lengviau gautų gyvybei reikalingą gydymą. Per 30 mėnesių net trys teismo sprendimai buvo palankūs pacientei, tačiau komisija vis tiek atsisakė vaistus kompensuoti. Galiausiai pavyko išsireikalauti ne tik, kad vaistai būtų kompensuojami, prisiteisti apie 30 tūkst. eurų už patirtas išlaidas, bet ir penkis tūkstančius eurų moralinės kompensacijos.

„Šis procesas vyko gana ciniškai, kadangi neatžvelgta apskritai į jokius medicininius įrodymus, kuriuos teikia tiek chemoterapeutų draugija, tiek gastroenterologų draugija, kurie teigia, kad tas vaistas yra veiksmingas. Jos būklė yra labai reta, tad kol teismas nenurodė, vaistų veiksmingumo komisija iš viso nevertino“,  – pasakojo A. Samuilytė.

Šis procesas vyko gana ciniškai, kadangi neatžvelgta apskritai į jokius medicininius įrodymus, kuriuos teikia tiek chemoterapeutų draugija, tiek gastroenterologų draugija, kurie teigia, kad tas vaistas yra veiksmingas.

Kodėl ilgai nesutiko kompensuoti gydymo net teismui nurodžius, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paaiškinti galinčio pašnekovo nerado, tik atsakė raštu, kad priimdama sprendimą kompensuoti gydymo išlaidas komisija remiasi tik vaistų nauda, naujoviškumu ir kaina.

Pacientų organizacijos atstovai sako, kad tai ne pirmas atvejis, kai ligoniai negauna kompensacijų gyvybiškai būtiniems vaistams.

„Visa sistema sukurta taip, kad orientuojamasi, ką daryti, jog nekompensuotų, o ne ką daryti, jog būtų galima padėti pacientui. Taip yra ir su Retų ligų ir būklių komisija. Ta pati situacija yra ir su kitais vaistais, kurie yra įrašomi į kompensuojamų vaistų sąrašą“, – kalbėjo asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Sveikatos apsaugos ministras aiškina, kad vaistai kompensuojami pagal tam tikrus kriterijus.

„Bus atliktas vidinis įsivertinimas. Galbūt reikia peržiūrėti kokias nors tvarkas, kriterijus, nes žmonės juk dirba ne šiaip. Yra kažkokia praktika, bet tai yra subtilu – ar teismas, ar medicininį išsilavinimą turintys žmonės geriau žino, kaip reikia gydyti“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pacientų organizacijos sako, kad valdininkai turi keisti požiūrį, kad inovatyvus gydymas – tai ne išlaidos, o investicija į žmogų.