Pirmuosius ligos simptomus jaunas vyras pajuto būdamas 21-ių metų. „Vieną dieną pakilo temperatūra, bet nei kosėjau, nei jaučiau kokius nors kitus peršalimo simptomus, todėl iš karto nieko blogo nepagalvojau, – prisimena jis. – Prabėgus mėnesiui mane pradėjo kankinti dusulys. Nusprendžiau nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją. Įvertinusi mano būklę, ji paragino vykti į Kauno klinikas.“

Atlikus išsamius paciento sveikatos būklės tyrimus, jam diagnozuota dilatacinė kardiomiopatija (nenustatytos kilmės širdies raumens liga). Anot Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytojos kardiologės doc. dr. Loretos Jankauskienės, dažniausiai šia liga serga jauni žmonės. „Tai širdies raumens liga, dėl kurios blogėja širdies skilvelių funkcija, plečiasi širdies ertmės, atsiranda širdies vožtuvų nesandarumas, vystosi ir progresuoja širdies nepakankamumas. Pacientams atsiranda dusulys, įvairūs patinimai, silpnumas, tampa sunku pakelti fizinį krūvį“, – apie ligą aiškina docentė.

Gyvenau įprastą gyvenimą, tačiau, prabėgus daugiau nei trejiems metams po transplantacijos, mane ištiko infarktas.

L. Jankauskienė priduria, kad dilatacinei kardiomiopatijai gydyti skiriamas medikamentinis gydymas, ligai progresuojant – implantuojami įvairaus tipo stimuliatoriai, širdies skilvelius pavaduojantys prietaisai. Kai šie gydymo metodai nepadeda, pacientams atliekama širdies transplantacija.

Kadangi dėl ligos Nerijaus širdis buvo itin nusilpusi, jis įtrauktas į širdies transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Iš pradžių vyro būklė buvo stabili, todėl donorinio organo jis išvyko laukti į namus. „Namuose praleidau mėnesį, bet mano būklė sparčiai blogėjo, dėl to vėl sugrįžau į Kauno klinikas, o čia man prijungė širdį pavaduojančius prietaisus“, – pasakoja Nerijus.

Transplantacijos jis laukė apie 10 mėnesių ir beveik visą šį laikotarpį dėl prastos būklės praleido gydymo įstaigoje. Persodinus širdį, vyras jautėsi gerai. „Gyvenau įprastą gyvenimą, tačiau, prabėgus daugiau nei trejiems metams po transplantacijos, mane ištiko infarktas. Apsilankius Kauno klinikose, gydytojai pasakė, kad reikės dar vienos širdies persodinimo operacijos“, – sako Nerijus.

Kaip teigia doc. dr. L. Jankauskienė, persodinus širdį, Nerijui išsivystė transplantuotos širdies kraujagyslių pažeidimas – vaskulopatija: „Šios ligos vystymasis priklauso nuo recipiento, donoro amžiaus, lyties, buvusių širdies atmetimų, virusinių infekcijų ar kitų priežasčių.

Progresuojant kraujagyslių pakitimams, blogėja transplantuotos širdies funkcija, o galiausiai ją reikia pakartotinai persodinti.“

Antrosios širdies transplantacijos Nerijus laukė pusmetį. „Mano jėgos po truputį silpo, tačiau nerimo nejaučiau, nes pasitikėjau gydytojais ir žinojau, kad viskas bus gerai“, – teigia Kauno klinikų pacientas.

Antroji širdies persodinimo operacija vyko sklandžiai. „Nerijus sparčiai sveiko, todėl greitai galėjome atjungti Dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą, o vėliau išleisti ir į namus, – pasakoja gydytoja kardiologė. – Širdies atmetimo reakcijų nebuvo. Po antrosios širdies transplantacijos prabėgo jau 10 metų. Nerijaus sveikatos būklė nuolat stebima, o į Kauno klinikas jis atvyksta kas tris mėnesius. Pacientas turi vartoti medikamentus, tačiau šiandien jis jaučiasi puikiai ir džiaugiasi visaverčiu gyvenimu.“

„Turiu daugybę veiklų, dirbu, įsitraukiau į bendruomeninę veiklą, kartu su žmona auginame dukrą. Niekas net nepagalvotų, kad man transplantuota širdis, – šypsosi Nerijus. – Esu dėkingas Kauno klinikų gydytojams, slaugytojams ir visai komandai už man padovanotą naują gyvenimą.“

Kauno klinikose per daugiau kaip 20 metų atliktos 47 širdies, 6 širdies-plaučių komplekso transplantacijos, 2 dirbtinės širdies transplantacijos. Čia teikiamos šiuolaikiškos, kvalifikuotos ir specializuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, diegiami naujausi gydymo metodai.