- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik 28 t – tiek iš gyventojų surinkta pasenusių ar nebereikalingų vaistų pernai. Tai 2 t mažiau farmacinių atliekų, nei vaistinės surinko užpernai. Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK), tai rodo sąmoningesnį visuomenės požiūrį į aplinkos tausojimą, atsakingesnį vaistų įsigijimą ir vartojimą.
Dažniau vartojo tinkamai
Kasmet dešimtimis tonų matuojama į vaistines grąžintų nesuvartotų vaistų statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai jau įprato elgtis atsakingai ir rūšiuoti farmacines atliekas – nenaudojamų vaistų nebeišmeta į šiukšliadėžes ar neišpila į kanalizaciją, o atneša į vaistines. Taip utilizavus namuose susikaupusius pasenusius vaistus ne tik užkertamas kelias vaikams ar gyvūnams apsinuodyti, bet ir apsaugomas dirvožemis ir gruntiniai vandenys.
VLK atliktos analizės duomenimis, pernai kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių vaistinėse įsigijo 73 tūkst. pacientų daugiau nei užpernai. Kadangi farmacinių atliekų praeitais metais surinkta gerokai mažiau nei prieš dvejus metus, tikėtina, kad pernai daugiau pacientų įsigijo ir vartojo vaistus tinkamai, tiek ir taip, kaip nurodė gydytojai ar patarė vaistininkai.
Viliamės, kad net 2 t mažiau pernai grąžintų vaistų yra geras ženklas, rodantis kad gyventojai pradėjo racionaliau vartoti vaistus.
Iki šiol daugėjo
„Iki šiol metų metus stebėjome augančius vaistinėms grąžinamų vaistų rodiklius. Per penkmetį vaistų surinkta dvigubai daugiau. Užpernai buvo pasiektas pikas: apskaičiuota, kad gyventojai į vaistines atnešė beveik 30 t nebereikalingų vaistų. Džiaugėmės dėl aplinkosaugos, tačiau nerimą kėlė neracionalaus vaistų skyrimo ir įsigijimo aspektai. Viliamės, kad net 2 t mažiau pernai grąžintų vaistų yra geras ženklas, rodantis, kad gyventojai pradėjo racionaliau vartoti vaistus, t. y. daugiau pacientų įsigijo ir vartojo vaistus saikingai – tik tiek, kiek buvo būtina“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.
Praradome milijonus
Nepaisant to, kad grąžinamų vaistų kiekis pernai sumažėjo, vis dėlto jis išliko stulbinamas. VLK atliko skaičiavimą, kuriuo 28 t vaistinėms gyventojų suneštų vaistų pabandė paversti pinigine išraiška. Apskaičiuota, kad vidutiniškai 10 vienetų įvairių vaistų pakuočių sveria apie 250 g, taigi 28 t farmacinių atliekų galėtų sudaryti apie 112 tūkst. pakuočių. Vidutinė vienos įvairių vaistų pakuotės kompensavimo suma 2022 m. siekė 19 eurų, todėl, jei skaičiuotume, kad visas išmestas farmacines atliekas pernai sudarė kompensuojamieji vaistai, tai reikštų, kad už pacientų nesuvartotus vaistus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis buvo sumokėta apie 2,13 mln. eurų. Šios lėšos galėtų būti tikslingai panaudotos pacientams gydyti – sveikatos priežiūros paslaugoms ir naujiems vaistams kompensuoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių5
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...