Aktualu ir gydymo įtaigoms

Kaip sako specialistai, žmogus gyvenamąją aplinką stengiasi įsirengti patogiai, gražiai ir tikisi, kad jo įrengtas būstas bus „sveikas“. Suprantama, kad įrenginėjant būstą, darbo vietą, gydymo įstaigą nemažai dalykų priklauso nuo turimų lėšų. Tačiau specialistai pripažįsta, kad kartais net ir turint pakankamai lėšų „sveiko“ pastato įrengti nepavyksta. Todėl ir atsiradęs terminas „nesveiko pastato sindromas“. Kaip sako specialistai, tokiuose pastatuose gyvenantys ar dirbantys žmonės dažnai dėl neaiškių priežasčių skundžiasi pablogėjusia sveikata. Pasak specialistų, dažnai tai būna susiję su bloga patalpų oro kokybe.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka sako, jog nesveikų pastatų sindromas būdingas ne tik gyvenamosioms patalpoms, bet ir darbovietėms, įskaitant net ir gydymo įstaigas. Turbūt daugelis sutiks, kad naujai pastatytų gydymo įstaigų per pastaruosius dešimt metų nėra daug. Daugelis ligoninių, poliklinikų statytos prieš kelias dešimtis metų, o kai kurių pastatai yra tiesiog pritaikyti.

„Įstatymiškai nėra reglamentuota, kad gydymo įstaigos prieš pradėdamos rekonstrukcijas, ar įrenginėjant patalpas pastatuose, kuriuose anksčiau buvo vykdoma kitokia veikla, privalėtų atlikti oro taršos tyrimus. Tačiau, kalbant apie medikų sveikatą, kurie nuolat dirba tose atnaujintose patalpose, būtų pravartu tai padaryti. Taip pat tokius tyrimus būtų pravartu atlikti ir kas kelerius metus, kad būtų išvengta sveikatos sutrikimų“, – sako V.Keturka. Tai aktualu ne tik didelėms gydymo įstaigoms, bet ir mažoms privačioms šeimos gydytojo klinikoms ar odontologų kabinetams. Dažnai nedidelės gydymo įstaigos įrengiamos senuose, visai kitos paskirties pastatuose.

Priežastys ir sprendimai

Nepaisant daugybės tyrimų mažai „nesveiko pastato“ sindromo priežasčių yra įrodyta moksliškai. Skirtingi ekspertai pateikia skirtingas teorijas. Kai kurie jų sako, kad pagrindinė sindromo priežastis – cheminės medžiagos, įvairūs grybeliai, taip pat fizikiniai veiksniai, tokie kaip drėgmė, temperatūra ar oro kondicionavimo sistemos. Specialistų teigimu, cheminiai teršalai gali patekti iš išorės ar būti pastato viduje. Pagrindiniai vidaus taršos šaltiniai yra baldų apmušalai, kilimai, kopijavimo aparatai, kompiuteriai, spausdintuvai. Buitinės valymo priemonės gali skleisti įvairius organinius junginius. Tyrimai rodo, kad didelė kai kurių medžiagų koncentracija gali sukelti sveikatos sutrikimus, o kai kurios jų žinomos kaip kancerogenai.

Specialistai pastebi, kad atnaujindami ar statydami pastatus žmonės paprastai vertinama pasirenkamų medžiagų estetiką, kainą bet nelabai domisi jų ekologiškumu. Beveik visos prekyboje esančios medžiagos yra sertifikuotos ir, rodos, neturėtų būti pavojingos. Tačiau specialistai pataria nepasikliauti vien prekybininkais.

Pasak jų, daugelis šiuolaikinių pastatų projektuojami taip, kad būtų kiek įmanoma sumažintas oro patekimas iš išorės, nes sušildyti ar atvėsinti orą, patekusį iš lauko, yra brangu. Dėl šios priežasties dažniausiai tas pats oras cirkuliuoja patalpose uždaro rato principu, o nepakankama šviežio oro cirkuliacija pastate turi įtakos patalpų oro drėgmei ir užterštumo lygiui. Pasak specialistų, efektyvi ventiliacijos sistema sumažina įvairių teršalų poveikį, ir net gali būti efektyvus „nesveiko pastato“ sindromo sprendimas.

Vienas klausimas: Ar gydymo įstaigų vadovai atlieka oro taršos tyrimus gydymo įstaigose?

VUL Žalgirio klinikos direktorė, vyriausioji respublikos odontologė prof. Alina Pūrienė:

Manau, kad kiekvieno mūsų, kaip piliečių, pareiga rūpintis, kad aplinka būtų kuo sveikesnė ir švaresnė. Ir nesvarbu, ar tai oras pastate, ar lauke. Mūsų gydymo įstaigoje operacinėse yra atliekami tik bakterologinio užterštumo tyrimai. Tačiau kaip vadovė suprantu, kad reikia rūpintis, jog darbuotojams būtų kuriamos saugios darbo sąlygos. Atlikdami remontus daug dėmesio skiriame, kokios statybinės medžiagos yra naudojamos. Aišku, neretai pasiekti geriausių rezultatų neleidžia finansiniai resursai. Tačiau aš manau, kad tiek gydymo įstaigų, tiek kitų sričių vadovai ar apskritai visuomenė turi domėtis ir stengtis, kad oro tarša būtų kiek įmanoma mažesnė. Žinoma, į tai reikia investuoti, nes nuo to priklauso ir visų mūsų sveikata.

VšĮ Pakruojo ligonines vyr. gydytojas Vygantas Sudaris:

Manau, kad kiekvienas gydymo įstaigos vadovas stengiasi užtikrinti saugią darbo aplinką darbuotojams, kad jie ne tik jaustųsi patogiai, bet ir būtų sveiki. Sutinku, kad oro taršos tyrimai yra svarbūs, tačiau vien jų, norint užtikrinti saugią darbo aplinką, neužtenka. Tiesa, anksčiau šiuos tyrimus užsakydavome dažniau. Dabar ligoninėje yra įdiegta efektyvi vėdinimo sistema, kuri sprendžia nemažai klausimų, susijusių su oro tarša. Žinoma, jei atsirastų gydytojų, slaugytojų nusiskundimų, tokius tyrimus be kalbų atliktume.