Negyjanti žaizda Nijolės kojoje slėpė susirgimus – užsikimšusias net tris arterijas

Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc. Linas Velička teigia, kad ši pacientės istorija ypatinga tuo, kad vienu vizitu ligoninėje jai atliktos trys operacijos: kojos arterijų šuntavimo, širdies vainikinių arterijų susiaurėjimo operacija ir chirurginis miego arterijos išvalymas.

Pirmiausia Kauno klinikose pacientei diagnozuota kojų arterijų aterosklerozė – lėtinė arterijų sienelės liga, nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Dėl šios ligos sukeltos kairės kojos arterijų užsikimšimo lėtinio arterinės kraujotakos nepakankamumo ir negyjančios opos kojoje blauzdoje, jai reikėjo atlikti kairės kojos arterijų šuntavimo operaciją nedelsiant, nes neatstačius kojos kraujotakos, grėsė jos netekimas.

Kojos arterijų šuntavimo operacija truko apie penkias valandas dėl anatominių ypatybių, taip pat reikėjo formuoti papildomą jungtį šunto viduryje. „Pacientams, kuriems atliekame šuntavimo operacijas, darome kontrolines kraujagyslių nuotraukas su kontrastu, po kontrolinės nuotraukos reikėjo pakoreguoti suformuoto šunto padėtį kojoje. Operacijos pagalba arterinė kraujotaka į kairės kojos arterijas atstatyta“, – pasakoja operaciją atlikęs Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos kraujagyslių chirurgas Martynas Laukaitis.

Pacientei Nijolei taip pat atlikta širdies vainikinių arterijų stentavimo procedūra. Moteriai buvo įstūmtas dviejų milimetrų storio kateteris pro šlaunies arteriją iki širdies vainikinių arterijų.

„Tokios procedūros metu dėl aterosklerozės labai susiaurėjusi vainikinė arterija pirmiausia yra išplečiama specialiu kateteriu su balionėliu. Po to, išplėstoje vietoje, implantuojami stentai, kurie palaiko išplėstą arterijos segmentą, neleisdami arterijai subliūkšti“, – apie procedūros eigą pasakoja Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas prof. dr. Ramūnas Unikas.

Po dviejų atliktų operacijų paaiškėjo, kad Nijolės miego arterija taip pat susiaurėjusi 90–95proc. su išopėjusia, padengta lengvai trupančiu trombu, plokštele.

„Pacientei atitrūkęs trombas užkimšo smulkią vidurinės smegenų arterijos šaką, atsirado sąmonės ir kalbos sutrikimai. Pagal statistiką tokiems pacientams yra apie 40 proc. pakartotino insulto rizika artimiausiu 3–6 mėnesių laikotarpiu“, – teigia doc. L. Velička. Jis atkreipia dėmesį, kad pakartotinas insultas dažniausiai būna daug sunkesnis, su negrįžtamais galvos smegenų pokyčiais, paralyžiais arba net mirtimi.

Simptominio miego arterijų operacijos rizika – apie 2-3 kartus didesnė nei besimptominės miego arterijos plokštelės pašalinimo. „Tokiems pacientams geresnis pasirinkimas – chirurginis miego arterijos išvalymas. Nijolei atlikta operacija vietinėje nejautroje. Operacija ir pooperacinis laikotarpis buvo sklandusׅ“, – sako docentas.

Specialistų komanda džiaugiasi, jog pavyko išvengti komplikacijų gydant tris kritines ligas. „Nijolės atvejis pamoko, kad laiku reikia kreiptis pagalbos, diagnozuoti ligas, nelaukiant, kol jos tampa kritinėmis. Pacientei ir mums sėkmingai pavyko praeiti „plonu ledu“, – teigia doc. L. Velička.