- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kraujo donorams vis rečiau prašant 12 eurų kompensacijos, šiemet neatlygintinai donorystei propaguoti numatyta 1,242 mln. eurų – daugiausiai per pastaruosius septynerius metus.
Santaros klinikų kraujo centras pernai donorams išmokėjo 1824 eurus (už 0,5 proc. donacijų), užpernai – 2832 eurus (už 0,9 proc.), o 2020-aisias – 4548 eurus (už 1,6 proc.) kompensacijų. Kauno klinikų kraujo centras 2020 metais žmonėms išmokėjo 228 eurus, o Nacionalinis kraujo centras tokių kompensacijų kelerius metus nemokėjo.
12 eurų kompensacija mokama pageidaujantiems gauti lėšų kelionei į įstaigą bei papildomam maitinimui.
Santaros klinikų kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė BNS paaiškino, kad kompensacijos donorams buvo mokamos, nes skubiai reikėjo trumpo galiojimo kraujo komponentų.
„Sprendimas buvo priimtas, siekiant išvengti šių trumpo galiojimo kraujo komponentų stygiaus“, – BNS tvirtino L. Kryžauskaitė.
„Nuolatinių trombocitų donacijos, už kurias sumokėtos kompensacijos, yra prilyginamos neatlygintinoms donacijoms“, – pridūrė ji.
Kauno klinikų Kraujo centro vadovė Diana Remeikienė BNS teigė, kad donorai kompensacijų jau nebeprašo: „Tų 12 eurų negali vadinti kompensacija. Nuo senų laikų suma likusi“.
Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas BNS sakė, kad nuo 2018 metų kompensacijų nemokėjo: „Niekas neprašė. (...) Kraujo donorystė yra gerumo aktas“.
Nuolatinių trombocitų donacijos, už kurias sumokėtos kompensacijos, yra prilyginamos neatlygintinoms donacijoms.
Pasak D. Gutausko, kai už kraujo donorystę mokama, tuo susivilioja turintys priklausomybių, socialiai pažeidžiami gyventojai.
Tuo metu valstybės skiriamos lėšos propaguoti neatlygintiną donorystę auga, nes daugėja kraujo donacijų.
D. Gutauskas prognozuoja, kad šiemet centre kraujo gali būti duota daugiau negu 70 tūkst. kartų, pernai – 68 tūkst. Vien pirmąjį ketvirtį duoti kraujo atėjo 2 tūkst. daugiau naujų donorų nei pernai tuo pačiu metu.
Kauno klinikų Kraujo centro vadovė D. Remeikienė tvirtino, kad šiemet tikimasi 14-15 tūkst. donacijų, pernai jų buvo apie 13,5 tūkst. Anot jos, maždaug trečdalis kraują davusių žmonių yra nauji donorai.
„Didelę kraujo dalį gauname išvykose. Jeigu būtų tik tiek kraujo, kiek paimama iš tų žmonių, kurie ateina į centrą, tikrai jo trūktų“, – pabrėžė D. Remeikienė.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai donorams iš viso išmokėta 1,8 tūkst. eurų kompensacijų, užpernai – 2,8 tūkst. eurų, 2020-aisiais – 4,8 tūkst. eurų, 2019-aisiais – 11 tūkst. eurų, 2018-aisiais – 16,3 tūkst. eurų, o 2017-aisiais – beveik 48 tūkst. eurų.
Neatlygintinai donorystei propaguoti pernai buvo skirta maždaug tiek pat, kiek 2017-2019 metais, – 1,152 mln. eurų, dėl pandemijos 2020 metais finansavimas mažėjo iki 954 tūkst. eurų, o užpernai vėl viršijo 1 mln. eurų.
Iš šių lėšų Nacionaliniam kraujo centrui, Santaros klinikų ir Kauno klinikų kraujo centrui padengtos išlaidos, susijusios su donorystės propagavimu žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, visuomenės švietimu ir informavimu, donorų ir organizacijų, kuriose jie dirba skatinimu, jų pagerbimu.
Dalis lėšų skiriama patalpų išlaikymui, įrangos atnaujinimui, informacinių technologijų diegimui, maistui, papildams, vitaminams, papildomiems su donoryste susijusiems sveikatos patikrinimams ir tyrimams. Nacionalinis kraujo centras šiemet iš šių lėšų planuoja įsigyti specialų autobusiuką vykti pas donorus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SAM sandėlyje beliko 209 tūkst. vakcinų nuo COVID-19: milijonai jų išpilta, padovanota15
Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) sandėlyje beliko 209 tūkst. senųjų vakcinų nuo koronaviruso dozių, BNS nurodė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Rožiniame teniso ir padelio turnyre Kaune – svarbi žinia moterims: ragina nedelsti
Spalis – krūties vėžio sąmoningumo mėnuo. Vienintelis Lietuvoje Kauno moterų mėgėjų teniso klubas „Tennis Ladies“ spalį pasitinka tradicija tampančiu teniso ir padelio turnyru „Play Pink“, skirtu skleisti žinią apie k...
-
COVID-19 statistika: 261 naujas atvejis, mirčių nefiksuota
Praėjusią parą nustatyti 261 naujas COVID-19 atvejis, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Iki metų pabaigos planuojama įkurti tris naujas GPM pastotes1
Iki metų pabaigos Lietuvoje planuojama įkurti tris naujas Greitosios medicinos pagalbos (GPM) pastotes, penktadienį atidaroma viena jų Ariogaloje, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
COVID-19 statistika: 278 nauji atvejai, mirčių nefiksuota3
Praėjusią parą nustatyti 278 nauji COVID-19 atvejai, mirčių išvengta, rodo penktadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Nuo ko mirštame dažniausiai?1
Širdies ir kraujagyslių ligos – dažniausia mirties priežastis Lietuvoje, praneša LNK. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 272 nauji atvejai, mirė vienas žmogus6
Praėjusią parą nustatyti 272 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Tyrimo išvados: gaisras įmonėje „Ekologistika“ galimai nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai6
Atliktas biomedicininis tyrimas parodė, kad 2019 metais Alytaus įmonėje „Ekologistika“ kilęs gaisras, kurio metu į aplinką pateko įvairių teršalų, galimai nesukėlė poveikio vietos gyventojų ir ugniagesių-gelbėtojų sveikatai. ...
-
Pas šarlatanus odontologus patekę pacientai miršta: situacija tampa nebejuokinga33
Socialiniuose tinkluose plinta šiurpinantys įrašai iš apsilankymų pas odontologus Turkijoje, kurie baigiasi ne tik dar didesnėmis išlaidomis, bet ir sveikatos bėdomis, praneša LNK. ...
-
Medikai: pacientai nekontroliuoja kraujospūdžio ir cholesterolio, tai lemia mirtis9
Lietuvoje bent pusė žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, pagrindinė to priežastis – nekontroliuojamas kraujospūdis ir cholesterolis, sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologas Rokas Šerpyti...