- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sakoma, kad lietuviai valgo per daug mėsos. Ir tą rodo naujausias atliktas tyrimas. Apie lietuvių valgymo įpročius LNK žurnalistas kalbėjosi su organizacijos „Gyvi gali“ vadove Meda Šermukšne.
– Ką parodė jūsų atliktas tyrimas? Ar iš tikrųjų lietuviai valgo per daug mėsos?
– Tiesa, didžioji dauguma lietuvių mėsą valgo keturis kartus ir daugiau per savaitę. Kai tuo tarpu PSO rekomenduoja ne daugiau trijų kartų per savaitę. Aišku, tyrimo rezultatai nebuvo netikėti, mūsų labai nenustebino, nes ir statistika rodo, kad lietuviai suvalgo mėsos tris kartus daugiau nei rekomenduojama. Bet yra ir kitų įdomių įžvalgų. Dauguma lietuvių norėtų didesnės valdžios iniciatyvos, kad būtų geresnis augalinio maisto prieinamumas, vartojimas. Taip pat dauguma lietuvių mieliau rinktųsi augalinį maistą, jei kaina, skonis tekstūra būtų panaši į gyvūninių produktų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar su metais tas mėsėdžių skaičius mažėja? Gal vis labiau pereiname prie augalinės mitybos?
– Tokio ryškaus pokyčio, kad ženkliai sumažėtų vartojančių mėsą, nepastebime. Bet vis daugiau žmonių save įvardija kaip fleksitarus. Tai yra tokie asmenys, kurie nenori visiškai atsisakyti mėsos, bet supranta augalinio maisto svarbą kasdienėje mityboje. Arba smarkiai sumažina mėsos vartojimą, kai kurie jos ir visai atsisako. Matome, kad augalinis maistas tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, populiarėja. Žmonės pradeda daugiau domėtis augaline mityba. Vieni tai daro dėl sveikatos, kiti dėl aplinkosauginių priežasčių. Mūsų tyrimas taip pat atskleidė, kad daugelis suvokia, jog gyvūnų auginimas maistui kenkia aplinkai. Treti, kaip ir aš, yra tiesiog gyvūnų gerovės entuziastai. Man svarbu matyti, kad žmonėms rūpi gyvūnų išsaugojimas ir gerovė.
– Netgi parduotuvėse pasikeitė augalinio maisto asortimentas. Jis tapo platesnis, tiesa? Kiek tai keičia mūsų mitybos įpročius?
– Be abejo, labai smagu matyti, kai verslai imasi tos inciatyvos. Pasiduoda tai pasaulinei tendencijai, supranta tokį žmonių augantį poreikį ir didina augalinio maisto pasiūlą. Dėl to labai teisingai pastebėjote, kad parduotuvėse didėjantis asortimentas (aš ir pati ilgą laiką maitinuosi augaliniu maistu) prisideda prie mūsų mitybos įpročių formavimo. Viskas sparčiai keičiasi, jei palygintume, kaip buvo prieš kokius aštuonerius metus. Net įvairūs restoranai į savo valgiaraščius įtraukia daugiau augalinių patiekalų. Ir nėra turbūt prekybos centro, į kurį nuėjus nerastum, pavyzdžiui, augalinio pieno.
Dauguma lietuvių mieliau rinktųsi augalinį maistą, jei kaina, skonis tekstūra būtų panaši į gyvūninių produktų.
– Ir tokio pieno galime rasti gal septynias ar daugiau rūšių. Nepaisant teigiamų tendencijų, kodėl vis dar daugelis pirmenybę teikia mėsai ir neįtraukia daugiau augalinio maisto į savo racioną? Daug kam tiesiog neskanu?
– Viena iš priežasčių, taip, tiesa, daugeliui, matyt, augalinis maistas nėra toks skanus kaip gyvūninis. Dažnai žmonės vieną kartą paragavę augalinio maisto, būna, nusivilia ir klaidingai mano, kad jis visas toks neskanus. Man dažnai norisi paskatinti atrasti naujų augalinio maisto skonių, parodyti, kad jie buvo neteisūs. Labai tobulėja technologijos, atsiranda vis naujų produktų, kurie savo tekstūra ir skoniu primena tuos, kuriuos esame įpratę vartoti. Kad ir į tuos pačius gyvūninius. Bet ne tik dėl skonio daugelis nesirenka augalinio maisto. Kažkodėl žmonės įvardija ir kainą, mano, kad augalinė mityba brangi, ką irgi galėčiau paneigti. Tai labai priklauso nuo to, ką mes pasirenkame valgyti. Ir kruopos, daržovės tikrai nėra jau tokios brangios.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tėvai: jei nesuprantame vaiko poreikių, tai gali turėti pasekmių visam gyvenimui
Nors manoma, kad disleksiją turi apie 15 ar daugiau procentų žmonių (Europos disleksijos asociacijos duomenimis), šis sutrikimas dažnai neatpažįstamas, mokyklose dažnai tokie vaikai „nurašomi“, nors užtektų pakoreguoti uždu...
-
Registracija pas gydytoją – milžiniškoje eilėje lauke: kilus pasipiktinimui pasisakė ir ministras31
Nors eiles pas gydytojus iš dalies lemia sisteminės problemos, kiekviena įstaiga atsakinga už darbo organizavimą taip, kad jų nebūtų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. ...
-
Keičiasi vakcinacijos tvarka: kokios naujovės?2
Nuo šių metų pradžios keičiasi skiepijimo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos vakcina – mergaitės bus skiepijamos devynvalente vakcina vietoj dvivalentės, pradedami skiepyti berniukai. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 351 naujas atvejis, mirė trys žmonės
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 351 naujas COVID-19 atvejis, trys žmonės mirė, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Nuo žmogaus papilomos viruso pradedami skiepyti 11-mečiai berniukai4
Nuo žmogaus papilomos (ŽPV) viruso pradedami skiepyti 11-mečiai berniukai. ...
-
Vykdant GMP reformą, 15 stočių vadovai įtvirtino prisijungimą prie Kauno stoties2
Vykdant greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarką, 16 stočių vadovai antradienį pasirašė reorganizavimo sąlygas ir įtvirtino prisijungimą prie Kauno GMP stoties. ...
-
Patarimai tiems, kas norėtų numesti svorio, bet negali prisiversti lankyti sporto salės7
Visi norime jaustis gerai ir atrodyti gražiai. Prisižadame, kad nuo sausio sportuosime, kad nuo pirmadienio tikrai pradėsime, tačiau dažnai metame šiuos savo užsibrėžtus tikslus. Tarsi egzistuoja įsitikinimas, jeigu norime gerai jaustis ir atro...
-
Milijoninė armija parazitų mūsų pataluose: kovoti, naikinti ar susidraugauti?4
Ar įsivaizduojate, kiek mūsų pataluose gyvena kenkėjų ir parazitų – milijoninė armija. Šildymo sezono metu įvairios erkutės, gyvenančios mūsų pataluose ir aplinkoje, suaktyvėja, sukeldamos, čiaudulį, slogą ar alergiją. Ką daryti ...
-
Finansinis saugumas užklupus onkologinei ligai – misija įmanoma su „Allianz Lietuva“3
Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Žinoma, medikai visuomet pataria gyventi kuo sveikiau bei reguliariai tikrintis sveikatą, kad onkologinių ligų būtų išvengta arba jos būtų aptiktos pirmin...
-
Kas vyksta su vaistininkais Lietuvoje?12
Lietuvoje matomas didžiulis vaistininkų trūkumas. Skaičiuojama, kad šiandien trūksta kelių šimtų vaistininkų. Problemos dėl vaistininkų trūkumo stebimos ne tik regionuose, bet ir didžiuosiuose miestuose. Apie tai pokalbis su Vaistini...