Išsėtinė sklerozė yra labiausiai paplitusi lėtinė centrinės nervų sistemos autoimuninė liga. Ji kyla, kai organizmo imuninės ląstelės puola ir pažeidžia savas nervines ląsteles. Dažniausiai serga jauni žmonės, ir tai yra viena labiausiai neįgalumą sukeliančių lėtinių neurologinių ligų.

Įprastai išsėtinė sklerozė gydoma medikamentais. Tačiau ligai progresuojant, kai vadinamasis antrosios kartos gydymas nebepadeda, ligos prognozė bloga ir pacientas nebeturi vilties tikėtis geresnės sveikatos, imamasi kito gydymo būdo – autologinės kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos, siekiant užkirsti kelią negaliai progresuoti. Pacientai šiai metodikai taikyti atrenkami pagal nustatytus kriterijus ir ji pasirenkama tik tais atvejais, kai gydymas medikamentais yra nebeveiksmingas.

Medicinos leidinio „Nature“ paskelbtame tyrime dalyvavo 24 pacientai. „Tai yra tinkama tiriamųjų imtis, kad būtų galima pagrįsti kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją kaip tinkamą gydymo alternatyvą, kuri stabilizuoja pacientų būklę, pagerina gyvenimo kokybę“, – pasakoja Santaros klinikų gydytoja neurologė Nataša Giedraitienė. – Esame vienintelė ligoninė Lietuvoje, kurioje tokio masto tyrimas yra atliktas, kaimyninėse šalyse tokia metodika taikyta dar nebuvo“.

Kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija įprastai atliekama kraujo vėžiu sergantiems pacientams (leukemijoms, limfomoms, mielominei ligai gydyti). Kamieninių ląstelių transplantacijos tikslas – pakeisti ligos pažeistas kamienines ląsteles. Prieš transplantaciją pacientui skiriama intensyvi chemoterapija, kad būtų nuslopinta imuninė sistema – pašalinamos ligą sukeliančios imuninės ląstelės. Atlikus autologinę, t. y. savų, kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją, atkuriama kraujodara – ima gamintis sveiki kraujo kūneliai ir atkuriama imuninė sistema.

Visų tyrime dalyvavusių pacientų sveikatos būklė stabilizavosi: „Tai yra didelė sėkmė, nes visi šie pacientai buvo itin sunkios būklės ir ligos prognozė buvo bloga. Nepaisant dabartinio išsėtinės sklerozės gydymo pažangos, kai kurie pacientai nereaguoja į turimus vaistus ir būtina taikyti kitą gydymą, kad būtų galima kontroliuoti ligos aktyvumą ir užkirsti kelią negaliai progresuoti“, – sako gydytoja neurologė  N. Giedraitienė. – Transplantacija užtrunka apie mėnesį, chemoterapijos metu itin išauga rizika šiems pacientams susirgti infekcinėmis ligomis (juk slopinama imuninė sistema), ir išlieka padidėjusi iki 100 dienų po transplantacijos, tačiau po jos akivaizdžiai sumažėję (89 procentų) išsėtinės sklerozės paūmėjimai yra daug žadantis dalykas“.

Šiame tyrime dalyvavo daugiadalykė Santaros klinikų komanda – Neurologijos bei Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centrų gydytojai. Pirmoji transplantacija sergančiajam išsėtine skleroze pacientui Santaros klinikose atlikta 2014 metais. Visų pacientų ankstyvieji gydymo efektyvumo duomenys įvertinti per dvejus metus.