Apie tai BNS trečiadienį informavo Santaros klinikų Biobanko vadovas, vyresnysis medicinos biologas Danielius Naumovas.

„Mes laboratorijoje praėjusią savaitę sekoskaitos būdu nustatėme devynis naujos atmainos atvejus. Jie yra iš Vilniaus, Kauno, Utenos ir Marijampolės apskričių. Tai daug kur aptikome“, – sakė sekoskaitos tyrimus koordinuojantis mokslininkas.

Antradienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informavo, kad Anykščiuose nustatyti 35 koronaviruso atvejai, turintys E848K mutaciją. Manoma, kad visi jie priskiriami iki šiol Lietuvoje nenustatytai atmainai.

Anykščių rajono mero pavaduotojas Dainius Žiogelis teigė, kad šios mutacijos atvejų gali būti ir daugiau. 

Pasak mokslininko D. Naumovo, minėtoji atmaina yra panaši į iš Brazilijos ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) kilusias atmainas bei pasižymi didesniu atsparumu vakcinoms.

Mes laboratorijoje praėjusią savaitę sekoskaitos būdu nustatėme devynis naujos atmainos atvejus. Jie yra iš Vilniaus, Kauno, Utenos ir Marijampolės apskričių. Tai daug kur aptikome.

„E848K yra bendra mutacija tarp pavojingų atmainų – braziliškosios ir PAR. Šita mutacija, manoma, yra atsakinga už tai, kad šią mutaciją turinčios atmainos „pabėga“ nuo natūralaus ar įgyto imuniteto – skiepų“, – sakė D. Naumovas.

Anot jo, žmogaus organizme susiformavę antikūnai „silpniau neutralizuoja virusą su šita mutacija“, todėl įmanoma šia atmaina tiek užsikrėsti pakartotinai, tiek susirgti pasiskiepijus.

Suteiktas unikalus pavadinimas

Pasak D. Naumovo, šiuo metu Lietuvoje visiems teigiamiems koronaviruso atvejams atliekami pakartotiniai molekuliniai (PGR) tyrimai, siekiant nustatyti, ar jie turi minimą E848K mutaciją.

Ją nustačius, dalis iš ėminių siunčiami sekoskaitos tyrimams.

„Jei matoma, kad šita mutacija yra keliuose teigiamuose atvejuose, kurie tarpusavyje susiję, tai sekoskaitos tyrimams imami ne visi ėminiai, o tik dalis, nes statistiškai visų tirti nėra prasmės. Labai tikėtina, kad visi ir bus tos pačios atmainos atvejai. Taip pat sekoskaitos tyrimai yra gana ilgi ir brangūs“, – aiškino mokslininkas.

D. Naumovo teigimu, iki šiol kodinio pavadinimo neturėjusi atmaina dabar bus vadinama B.1.620. Suteikti jai unikalų pavadinimą pasiūlė Santaros klinikų Biobanko vadovas su kolegomis Gyčiu Dudu ir Ingrida Olendraite.

„Jos tikriausiai negalima vaidinti nei lietuviškąja nei Anykščių, kaip komentatoriai nori. Iš tiesų šita atmaina nėra labai naujoviška, nes ji buvo aptikta ir Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje, net JAV ir Kamerūne. Pirmas jos atvejis nustatytas Prancūzijoje maždaug prieš metus. Bet negalima sakyti, kad ji ten atsirado, tikėtina, kad ji atvežta“, – sakė biologas.

Šita mutacija, manoma, yra atsakinga už tai, kad šią mutaciją turinčios atmainos „pabėga“ nuo natūralaus ar įgyto imuniteto – skiepų.

Pasak jo, greičiausiai atmaina yra kilusi iš Afrikos. Be to, ji buvo gana reta, todėl mokslininkai jai daug dėmesio neskyrė.

„Ji buvo atsiradusi sporadiškai – vienas atvejis per mėnesį ar pusę metų. Jei vienas atvejis, vadinasi, neplinta ir neturi ypatingų savybių, bet galbūt buvo labai gerai izoliuotas tas atvejis“, – svarstė D. Naumovas.

„Ši atmaina plinta ne taip sparčiai kaip britiškoji, kadangi randama sporadiškai daugelyje šalių, bet nedaug atvejų, tai galbūt ji nėra labiau plintanti. Tačiau tvirtai sunku teigti“, – pridūrė jis.

Lietuvoje iki šiol aptiktos dvi pavojų keliančiomis laikomos atmainos: 1646 britiškosios bei dešimt iš Pietų Afrikos kilusios atmainos atvejų.