N. Juška ir J. Petkevičius neįsivaizduoja gyvenimo be judėjimo

Mankšta kieme

"Ar galiu paskambinti vėliau? Dabar lapus grėbiu", – nusijuokė žinomas baleto šokėjas Nerijus Juška. Jau vėliau, kalbėdamas su "Kauno diena", artistas sutiko, kad lapų grėbimas yra puiki galimybė pajudėti gryname ore.

Praeityje itin didelius fizinius krūvius atlaikęs žinomas baleto artistas neabejotinai yra aktyvaus gyvenimo šalininkas. N.Juška juokiasi, kad šiandienė veikla, judėjimas, fiziniai krūviai yra vienas malonumas, palyginti su tuo, ką jam tekdavo patirti aktyviuoju karjeros laikotarpiu.

"Sumažėjęs krūvis, žinoma. Tačiau tai nereiškia, kad nejudu. Stengiuosi su vaikais sportuoti, dirbu Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ir pats spektakliuose dar šoku, vedu pamokas. Be to, yra mokyklos Vilniuje ir Kaune, kuriose tenka dirbti su vaikais. Vilniuje turiu net savo berniukų grupę", – šiandienos kasdienę veiklą vardijo N.Juška.

Baleto šokėjas įsitikinęs, kad žmonės turėtų daugiau dėmesio skirti fiziniam aktyvumui, neužsisėdėti. Čia pat juokdamasis grįžta prie ką tik dirbto darbo – lapų grėbimo. Vilniaus priemiestyje nuosavame name su šeima gyvenantis šokėjas pritaria, kad net ir buityje fizinė veikla yra naudinga.

"Mano kieme labai daug prikrenta lapų. Juos grėbti – taip pat fizinis aktyvumas, judėjimas ir netgi labai malonus, o kartu ir naudingas šeimai. Rudenį – lapai, žiemą – sniegas, vasarą – žolė", – metų laikų diktuojamus darbus dėstė dviejų vaikų tėtis, į kasdienę veiklą įtraukiantis ir mažuosius šeimos narius.

Dabartinis mano darbas yra malonumas.

Kaip vieną didžiausių judėjimo priešų baleto šokėjas įvardijo technologinę pažangą – kompiuteriai, išmanieji telefonai pasodino skirtingo amžiaus žmones. Savo vaikus N.Juška stengiasi atitraukti nuo moderniųjų technologijų – kompiuterio, televizoriaus.

"Stengiamės daugiau laiko su jais praleisti gryname ore, susigalvoti aktyvios veiklos. Na, kad ir lapų grėbimas ar sniego kasimas visiems kartu", – įvairiapusę naudą akcentavo N.Juška.

Nuo pat vaikystės aktyvia fizine veikla užsiimantis vyras tikino neįsivaizduojantis gyvenimo be judėjimo. Pasyvus sėdėjimas – ne N.Juškai.

"Dabartinis mano darbas yra malonumas. Didžiulis kontrastas ankstesniems krūviams, kai per mėnesį tekdavo sušokti labai daug spektaklių. Dabar tikras malonumas, tiesa, ir tada buvo malonumas, tiesiog kitaip, gal net fanatiškai žiūrėjau į savo darbą", – su aktyviuoju karjeros laikotarpiu šiandieną vis lygino N.Juška.

Nerijus Juška. Tomo Raginos nuotr.

Vertina plaukimą

Kiek žmogui reikia judėti ir ar visada fizinis aktyvumas yra sveikata? Garsusis Lietuvos baleto artistas konkretus – sveikas sportas yra sveikata, tačiau profesionalus sportas yra visai kas kita, sveikatai čia mažai naudos. Dėl savo užsispyrimo ir talento N.Juška pelnė prizinių apdovanojimų įvairiuose konkursuose, tačiau scenoje neretai šokdavo kęsdamas skausmus, dėl to tekdavo gerti vaistus.

"Visą dieną, nuo pat ryto iki vėlyvo vakaro, – didelis fizinis krūvis. Aišku, sąnariai tada susidėvi ir atsiranda aibė kitų problemų", – mintimis į aktyviausius gyvenimo metus vis grįžta baleto artistas. N.Juška džiaugiasi, kad jaunystėje išgirsta gydytojų prognozė, galėjusi eliminuoti baletą iš jo gyvenimo, neišsipildė. Liūdną žinią N.Juška išgirdo po pirmosios kelio operacijos, kai buvo vos 19-os, tačiau nepasidavė.

"Per mėnesį turėdavau apie dešimt skirtingų spektaklių. Tai yra didžiulis fizinis krūvis. Kasdien repetuodavau po du ar net tris spektaklius, o vakare – dar spektaklis. Prie šio krūvio dar prisidėjo mityba, poilsis. Man nepavyko visko suderinti, todėl ir atsiliepė traumomis ir sveikatos sutrikimais", – krūvius organizmui ir padarinius vardijo baleto artistas.

N.Juška patyrė dešimt operacijų. Dažnu atveju buvo skiriama reabilitacija, kurios metu garsusis primarijus turėjo progos įsitikinti vandens procedūrų nauda. "Pagal save spręsčiau, kad viena palankiausių sporto šakų visiems yra plaukimas – ne dėl rezultato, o dėl judėjimo, malonumo", – rekomendacijomis norintiems pradėti daugiau judėti dalijosi N.Juška.

Baleto šokėjas sako nelabai įsivaizduojantis, kaip baseinas galėtų pakenkti ar turėti įtakos kokiai nors traumai, nes protingas judėjimas pailgina sąnarių galiojimo laiką. N.Juška išskiria, kad judėjimas vandenyje stiprina visas raumenų grupes, tačiau persitempti vandenyje, net ir darant mankštą, sunkiai įmanoma, o ir sąnarių apkrova vandenyje, kitaip nei, tarkime, treniruoklių salėje, sumažėja.

Juozas Petkevičius. Evaldo Šemioto nuotr.

Nelepinti savęs

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad viena svarbiausių vis daugėjančių lėtinių ligų prevencijos priemonių yra pakankamas ir reguliarus fizinis aktyvumas. Daugiau nei 60 proc. pasaulio gyventojų fizinis aktyvumas yra mažesnis už minimalų rekomenduotiną 30 min. vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą kasdien.

Aktyvaus gyvenimo pavyzdys yra ir Juozas Petkevičius, Lietuvos krepšinio rinktinės talismanu vadinamas, visų žinomas Juozuko vardu. Aštuntą dešimtį pradėjęs masažuotojas savo gyvenimo neįsivaizduoja be fizinės veiklos. "Kasdien sportuoju", – šyptelėjo visada žvalus ir atletiškas vyras.

Prieš keletą metų J.Petkevičiui buvo pakeisti abu klubo sąnariai, tiesiog baigėsi jų galiojimo laikas. Dar iki operacijų, nepaisant skausmų, Juozukas vis tiek bėgiojo, treniravosi. Vyras neatmeta tikimybės, kad sąnarių susidėvėjimą paveldėjo iš giminės, mat tokių atvejų būta. Dabar su naujais sąnariais J.Petkevičius jaučiasi puikiai, bėgioja taip, kaip anksčiau, o sportuoja tiek, kiek reikia fizinei formai palaikyti.

Į senatvę reikia ne tausoti save, o judėti, ir kuo daugiau, nepersivalgyti, nesirengti labai šiltai. Žodžiu, turi save šiek tiek kankinti.

J.Petkevičius tiki, kad visi žino judėjimo reikšmę sveikatai, tačiau tam turi būti ir sąlygos. "Mano sąlygos išskirtinės: dirbu su jaunimu, galiu lankyti sporto klubus, rytais bėgioti malonioje aplinkoje. Viskas turi sutapti, tada žmogui lengviau ryžtis", – pastebėjo J.Petkevičius.

Pagrindinis niuansas pradedantiems judėti – fizinį krūvį pritaikyti sau, jokiu būdu nesiversti per galvą. Kasdieniai pasivaikščiojimai dažnam net ir vyresnio amžiaus žmogui nesunkiai pakeliami, todėl J.Petkevičius ragina lįsti iš namų.

"Į senatvę reikia ne tausoti save, o judėti, ir kuo daugiau, nepersivalgyti, nesirengti labai šiltai. Žodžiu, turi save šiek tiek kankinti. Nusistatyti vieną laiką keltis, kasdien tuo pačiu metu, pasimankštinti tiek, kiek pajėgi. Turi save sudrausminti. Visai nesvarbu, lyja, pusto ar vėjuota. Judėk, sparčiai eik, nors kartą per savaitę rekomenduočiau į pirtį nueiti", – šyptelėjo J.Petkevičius, pats ne mažiau kaip tris valandas kasdien skiriantis aktyviai fizinei veiklai.

Sąnarių funkcija yra užtikrinti kūno mobilumą ir lankstumą judant. Tačiau, pasak vidaus ligų gydytojos Reginos Žukauskienės, dažnai nepagalvojame, kad sąnariai, kaip ir kiekvienas organas, turi maitintis. "Sąnarių mityba užtikrinama per du pagrindinius dalykus – judėjimą ir tam tikras maisto medžiagas, kurios įeina į sąnario kremzlės sudėtį. Kolagenas, hialurono rūgštis, gliukozaminas, chondroitinas, vitaminai, mineralai patenka į kremzlę ar papildo sąnarinį skystį tik judesio metu, kai kremzlė suspaudžiama ir atpalaiduojama. Kuo įvairesni judesiai, tuo geriau sąnariai valgo. Žinoma, jei jie gauna to maisto. Sąnariais rūpintis reikia visą gyvenimą – nuo jaunystės iki senatvės. Būtina judėti ir neužmiršti taisyklingos mitybos", – patarė gydytoja.