Pietų Kalifornijos universiteto ir Vėžio tyrimo instituto IFOM (Milanas) mokslininkai priėjo prie išvados, kad badavimą primenantis maitinimosi režimas gali vėžį gydyti efektyviau, jeigu sustiprinamas vitaminu C. Jų darbo rezultatai neseniai buvo publikuoti „Nature Communications“ žurnale.

Eksperimentai buvo atliekami su pelėmis. Kartais mokslininkų naudojama mažo kaloringumo maisto ir vitamino C kombinacija sulėtindavo auglio vystymąsi kolorektalinio vėžio modeliuose, o kartais netgi sukeldavo ligos regresą.

„Mes pirmą kartą istorijoje pademonstravome, kad visiškai netoksiškas būdas gali efektyviai gydyti gan agresyvų vėžinį auglį“, – pareiškė pagrindinis tyrimo autorius, biologijos mokslų profesorius, Pietų Kalifornijos universiteto Ilgaamžiškumo instituto direktorius Walteris Longo. Pasak jo, mokslininkai paėmė du gydymo metodus, ištirtus kaip kovos su senėjimu priemones, – dietą, primenančią pasninkavimą, ir vitaminą C – ir pabandė juos apjungti. Paskui – panaudoti kovai prieš vėžį. Rezultatai jų lūkesčius pranoko.

Svarbu pažymėti, kad maitinimosi režimas tik panašus į pasninkavimą, nes badavimas sergantiems vėžiu – problemiškas ir nesaugus. Todėl mokslininkai panaudojo nuosaikesnę versiją – mažai kalorijų turinčią dietą, sudarytą daugiausiai iš augalinės kilmės produktų. Manoma, kad organizmo ląstelės į ją reaguoja taip pat, kaip ir į badą. Mokslininkai padarė išvadą, kad savo rezultatyvumu toks mažai toksiškas gydymas gali pakeisti labiau toksiškus metodu ir preparatus.

Vitamino C, kaip priešvėžinės priemonės potencialas tirtas ir anksčiau, tačiau rezultatai buvo nevienareikšmiški. Nauji tyrimai visgi rodo šiokį tokį vitamino C efektyvumą, naudojant kartu su chemoterapija. Šiame naujame tyrime mokslininkai norėjo išsiaiškinti, ar mažai kalorijų turinti augalinė dieta sustiprins antinavikinį didelių vitamino C dozių poveikį, sukurdama vėžinėms ląstelėms netinkamas (bet tuo pačiu saugias įprastoms ląstelėms) gyvenimo sąlygas.

„Pirmasis mūsų eksperimentas in vitro parodė reikšmingus rezultatus, – sako W. Longo. – Pasirodo, laikantis tokio maitinimo režimo ir naudojant dideles vitamino C dozes atskirai, gali šiek tiek sumažėti vėžinių ląstelių augimas ir netgi šiek tiek padidėti jų mirtingumas. Tačiau šiuos metodus apjungus, pasiekėme stulbinamą efektą, ir buvo sunaikintos beveik visos vėžinės ląstelės“.

Profesorius W. Longo su kolegomis šį „stulbinamą efektą“ aptiko tik vėžinėse ląstelėse su geno KRAS mutacija. Pažymėtina, kad onkologinius susirgimus tyrinėjančių mokslininkų nuomone, būtent ši mutacija yra vienas iš sudėtingiausių taikinių. Geno KRAS mutacija signalizuoja, kad kūnas priešinasi daugumai vėžio gydymo metodų ir mažina tikimybę, kad pacientas išgyvens. Šios mutacijos sutinkamos maždaug ketvirtyje visų žmogaus vėžinių susirgimų – ir pusėje kolorektalinio vėžio atvejų.

Šis tyrimas taip pat paaiškina, kodėl ankstesniuose vitamino C kaip potencialaus antivėžinio preparato tyrimuose jo nauda buvo ribota. Pats savaime vitamins C skatina ląsteles su KRAS mutacija ginti vėžines ląsteles, didinant geležį surišančio baltymo, feritino, lygį, paaiškina W. Longo. Tačiau sumažinus šio baltymo lygį, galima sustiprinti vitamino C toksišką poveikį vėžinėms ląstelėms. Mokslininkai taip pat atrado, kad kolorektalinio vėžio pacientų, kurių feritino lygis aukštas, išgyvenimo šansai mažesni.

„Šiame tyrime stebėjome, kaip keli mažo kaloringumo dietos ciklai gali padidinti farmakologinių vitamino C dozių poveikį prieš vėžines ląsteles, turinčias KRAS geno mutacijas“, – tvirtina tyrimo bendraautorė iš Milane esančio Molekulinės onkologijos instituto FIRC, Maira Di Tano. Pasak jos, tai vyksta, dėl geležies lygio reguliavimo ir molekulinių oksidaciniame strese dalyvaujančių mechanizmų. Mokslininkų darbo rezultatai nurodo į geležies lygį reguliuojantį geną: heme-oxygenase-1.

Ankstesni šios tyrėjų grupės tyrimai parodė, kad badavimas ir pasninkavimą primenanti dieta sulėtina vėžio progresavimą, o taip pat sustiprina chemoterapijos poveikį auglių ląstelėms, tuo pat metu saugo normalias ląsteles nuo įvairių pašalinių poveikių, kuriuos chemoterapija gali sukelti. Dietos ir vitamino C kombinacija efektą parodė ne tik kolorektalinio vėžio atveju, bet ir sustiprino pieno liaukų vėžio ir melanomos pelių modelių antinavikinį imuniteto atsaką.

Mokslininkai kelia prielaidą, kad ateityje gydant vėžį aukštesnis prioritetas bus skiriamas mažai toksiškiems preparatams – panašiai kaip infekcijoms gydyti naudojami tam tikras bakterijas naikinantys antibiotikai, tačiau jeigu paaiškėja, kad jie neefektyvūs, galima juos pakeisti kitais.

Tačiau siekiant šio tikslo, pasak pačių mokslininkų, reikėjo patikrinti dvi hipotezes – kad netoksiškos kombinacijos veikia peles, ir kad jos parodys daug žadančius rezultatus, kurių pakaks, kad būtų pradėti klinikiniai tyrimai su žmonėmis. W. Longo nuomone, naujame tyrime jo komandai abi hipotezes pavyko sėkmingai patikrinti. Dabar vyksta mažiausiai penki mažo kaloringumo augalinių dietų kombinacijų su įvairiais priešvėžiniais preparatais bandymai, tarp kurių bandymai su pieno liaukų vėžio ir prostatos vėžio pacientais Pietų Kalifornijos universitete.