Pateikė sėkmingus pavyzdžius

„Mes šiandien esame tokiame etape, kai daugelis Europos valstybių jau pakankamai ilgą laiką kovoja su globalia COVID-19 pandemija, tad galime padaryti tam tikrus apibendrinimus, kurie gali būti naudingi ateityje kovojant su naujomis pandemijomis, kurios gali būti dar pavojingesnės. Taigi, šiuo straipsniu noriu pateikti pastebėjimus apie epidemiologinę logiką kovoje su epidemijomis ir klaidas, kurių būtina išvengti ateityje“, – įrašą pradeda visuomenės sveikatos mokslų daktaras.

Jis pirmiausiai atkreipė dėmesį į šalis, kuriose COVID-19 galiausiai buvo suvaldyta. „Pirmiausia, kaip žinome, viskas prasidėjo Kinijoje. Ir čia ypatingą vaidmenį kovoje su epidemija vaidino kinų epidemiologijos legenda Zhong Nanshan, kuris įgavo savo autoritetą Kinijoje, kai per 7 savaites suvaldė 2003 m. kilusią SARS epidemiją. Taip pat mums geras pavyzdys yra Singapūras, kuris turi ypatingai tamprius prekybinius ryšius su Kinija, tačiau registravęs tik 906 ligos atvejus, 240 pasveikusių, 22 kritinės būklės ir 3 mirtis.  Taigi, jei dėl kinų statistikos galime šiek tiek abejoti, Singapūro situacijoje kontaktas su COVID-19 epidemija galima laikyti buvo neišvengiamas dėl minėtų glaudžių ekonominių ryšių. Šioje šalyje padėtis iki šiol yra valdoma taikant visas įmanomas epidemiologines ligos kontrolės priemones: užsikrėtusių ir galimų kontaktų izoliavimu, technologijomis, testavimu ir kiekvieno piliečio atsakomybe už save ir kitus. Epidemija valdoma ir kitose Azijos regiono valstybėse, kurios negalėjo išvengti epidemijos, tai: Honkongas, Japonija ar Pietų Korėja ir kitos valstybės“, – rašo G. Vanagas.

Įvardijo penkias klaidas

Taigi, kodėl ir kaip COVID-19 išplito Italijoje ir kokios buvo klaidos?

Specialistas įvardijo penkias klaidas: „Kaip galėjo atsitikti, kad šalyje su puikia sveikatos priežiūros sistema, COVID-19 pasiektų tokius aukštus sergamumo rodiklius, kurie viršija 105 000 infekuotų asmenų 12 500 mirusiųjų ir dar virš 4000 sunkios būklės asmenų? Galimai svarbiausias faktorius, padėjęs ligai išplisti, buvo bendras visuomenės atsipalaidavimas, kai epidemijos plitimas dar vasario pabaigoje atrodė panašus į anksčiau stebėtus SARS ar MERS epidemijų atvejus, net kai liga išplito už šalies ribų ir paveikė iki 20-25 kitų šalių, ji tose šalyse buvo greitai sustabdyta ir lokalizuota. Taigi, pirma pandemijos priežastis  – vasario pabaigoje atrodė, kad pavyks epidemiją suvaldyti pirminiame jos židinyje Wuhano ir kitose paveiktose Kinijos provincijose bei gretimose Azijos šalyse, kuriose buvo nustatyti pirmieji atvejai. Šalia to, vasario 28 d. buvo publikuota pirminė informacija apie mirštamumą, kuris rodė žymiai mažesnius rodiklius nei SARS ar MERS atveju. Galimai tai lėmė, kad PSO delsė priimti deklaraciją dėl pandemijos iki kovo 11 d. Taigi, Europoje, tame tarpe ir Italijoje bei Lietuvoje, buvo bendra nuomonė, kad viskas bus greitai išspręsta. O tai buvo didžiausia klaida.

Lietuvoje matomos labai aiškios paralelės su Italijos atveju. Ligos plitimas nebuvo sustabdytas per pirminį židinį – grįžtančius iš užsienio. Tai lėmė, kad nebuvo pritaikytos pakankamos kontrolės priemonės.

Antra, dešimtys tūkstančių kinų yra įdarbinti šiaurės Italijos mados industrijoje, kurie dirba tekstilės pramonės įmonėse, batų ir odos apdirbimo gamyklose, kurios gamina produkciją su prekės ženklu „Made in Italy“. Kad sustiprinti Kinijos ir Italijos ekonominius ryšius pastaraisiais metais buvo paleisti tiesioginiai skrydžiai į Wuhaną ir kitus Kinijos miestus, taigi, vasario viduryje, esant Kinijoje Naujų metų laikotarpiui, nemaža dalis šių darbuotojų buvo išvykę aplankyti savo giminių į tėvynę. Prasidėjus epidemijai, Italijos sveikatos tarnybos suskubo tikrinti grįžtančiųjų sveikatą (matuoti temperatūrą) oro uostuose ir manyta, kad tai sustabdys infekcijos įvežimą, tačiau tiriami buvo tik tiesioginiais reisais iš Kinijos grįžtantys asmenys. Pasklidus gandams sveikatos tikrinimus, siekdami išvengti nesklandumų, dalis grįžtančių iš Kinijos į Italiją vyko su persėdimu kitose šalyse ir liko netikrinti.

Trečia, pradėjus plisti ligai Italijoje vasario pabaigoje ir kovo pradžioje daug italų vis dar vyko į kitas Europos šalis slidinėti, tokiu būdu Europos slidinėjimo kurortai tapo tikromis viruso platinimo zonomis kitose Europos šalyse: Austrijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Belgijoje ir kitose šalyse. Kontrolė vis dar buvo taikoma tik oro uostuose ir tik atvykstantiems iš Azijos regiono.

Ketvirta, vienas svarbiausių epidemiologinių rodiklių yra žinojimas kurioje visuomenės grupėje liga plinta, ją nustatyti ir kontroliuoti izoliuojant. Pritaikant specialiąsias ar individualias apsaugos priemones. Tačiau, Italijoje liga labai greitai pradėjo plisti ligoninėse ir senelių namuose, tai lėmė spartų mirčių skaičiaus augimą. Rizikos grupės asmenų testavimas nebuvo pakankamas.

Penkta, ir turbūt svarbiausia, epidemiologinės situacijos monitoravimo ir vertinimo trūkumas lėmė tai, kad nebuvo laiku priimti sprendimai skirti ligos atvejų nustatymui ir izoliavimui, visuomenė nebuvo tinkamai pasiruošusi ir nežinojo kaip elgtis, kaip apsisaugoti. O kultūriniai ir glaudūs socialiniai ryšiai lėmė spartų ligos plitimą tiek jaunų, tiek vyresnio amžiaus žmonių tarpe.“

Anot G. Vanago, jei vertintume ligos plitimą Kinijoje, Kinija pirmiausia neturėjo laiko pasiruošti, todėl iš pradžių liga plito nesustabdomai. Tam kad ją sustabdyti kinams reikėjo išskirti ligos sukėlėją, nuskaityti jo genetinį kodą, sukurti diagnostinį testą, tada apsispręsti ir priimti sprendimus dėl kontrolės priemonių ir testavimo. Tai užtruko iki sausio 20d., kuomet jie jau turėjo arti 100 sergančiųjų, sausio 22d. šis skaičius šoktelėjo iki 200 atvejų ir tai epidemiologams buvo aiškus signalas, kad liga plinta eksponentiškai, karantino priemonės yra būtinos, kurios skubiai ir buvo įvestos Wunano mieste. Vasario 5 d. dieną registruojamų per dieną užsikrėtusių skaičius viršijo 3500 atvejų. Taigi, Kinija nespėjo pasiruošti ir suvaldyti ligos židinyje.

Kaip viskas vystėsi Italijoje?

„Vasario 21 d. naujų registruotų užsikrėtusiųjų skaičius nuo 3 padidėjo iki 20, parodė eksponentinį ligos plitimą, tačiau jokių priemonių nesiimta. Vasario 22 d. nuo 20 pašoko iki 62 atvejų, vasario 24 d. nuo 155 pašoko iki 229 atvejų, o lyginant epidemines kreives su Wuhanu tai jau rodė, kad epidemijos piko metu bus pasiekta mažiausiai 50000 atvejų, tačiau net tada karantino priemonės nebuvo įvestos, karantinas nebuvo įvestas ir vasario 29 d., kai infekuotųjų skaičius išaugo nuo 888 iki 1128. Karantinas Lombardijos regione buvo įvestas tik kovo 8 dieną. Tačiau net ir įvedus karantiną gyvenimas Italijoje nesustojo, žmonės to nepriėmė rimtai, ir tai, kaip dabar matome, lėmė blogesnę situaciją Italijoje nei buvo Kinijoje. Kodėl visa ši istorija mums aktuali? Visu pirma, Lietuvoje matomos labai aiškios paralelės su Italijos atveju. Ligos plitimas nebuvo sustabdytas per pirminį židinį – grįžtančius iš užsienio. Tai lėmė, kad nebuvo pritaikytos pakankamos kontrolės priemonės: rizikos asmenų testavimas ir izoliacija. Liga išplito bendruomenėje, dabar yra keletas ligos židinių, o tai rodo, kad tai jau antras ligos plitimo etapas. Nuo kovo 16 d., kai Lietuvoje registruotų naujai užsikrėtusiųjų skaičius šoktelėjo nuo 11 iki 18 bei įvestas karantinas, kurio metu ribojami didesni asmenų susibūrimai. Tai yra pakankamai draugiškos karantino sąlygos, kurios galėtų būti griežtinamos. Šiandien naujų užregistruotų susirgimų skaičius net ir padidėjus tyrimų apimtims esmingai neauga, nors dar ir nesimato, kad ligos plitimas būtų stabdomas. Taigi, kol kas nestebime eksponentinio ligos atvejų augimo, tačiau esant šalyje 581 užsikrėtimo atvejui, darosi sudėtinga kontroliuoti visus užsikrėtusius ir sergančius. Čia jau reikia visuomenės (ir kiekvieno iš mūsų) supratimo ir įsiklausymo į atsakingų asmenų už epidemijos suvaldymą nurodymus. Jei dabar šis registruojamų atvejų skaičius pradėtų eksponentiškai augti, tai mums jau reikštų Italijos scenarijų ir visas iš to sekančias pasekmes. Žinant visa tai turime pasimokyti ir suprasti, kad viruso plitimas bendruomenėse yra susijęs su nukrypimais nuo epidemijų kontrolės taisyklių arba grėsmės neįvertinimu, todėl siekiant suvaldyti svarbus kiekvieno iš mūsų supratimas ir susikaupimas problemai spręsti“, – rašo mokslininkas

O tam, kad suvaldyti, anot specialisto, reikia:

1. Duomenų, kuriuos vertintų epidemiologai, tinkamai juos interpretuotų;

2. Sprendimų priėmimo, svarbus savalaikiškumas ir pagrįstumas;

3. Atsakingo visuomenės elgesio ir tinkamo gautų nurodymų vykdymo.

„Jei šie kontrolės elementai nesuveiks arba tarp mūsų bus taisykles laužančių asmenų, patys žinote kas bus, o jei ne – skaitykite nuo pradžių“, – rašo G. Vanagas.

Primename, kad ketvirtadienio rytą Lietuvoje patvirtinti 649 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. 7 val. duomenimis, bendrai iki šiol iš viso ištirti 15 tūkst. 635 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.

Iki šiol šalyje nuo koronaviruso mirė aštuoni žmonės, kol kas pasveiko septyni asmenys.