- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai siūlo steigti konsorciumą COVID-19 genomo tyrimams.
„Viruso genomo tyrimai – strateginis klausimas. Kalbame apie COVID-19 epidemiologinės situacijos diagnostiką ir prognozavimą. Jau laukti negalima“, – teigia LSMU prorektorius studijoms profesorius Kęstutis Petrikonis, dirbantis ir prezidento suburtoje Sveikatos ekspertų taryboje.
Anot jo, ši problema Sveikatos ekspertų taryboje keliama šešias savaites.
Siūloma, kad nuolatinę koronaviruso stebėseną šalyje galėtų vykdyti genomo tyrimus jau atlikusių institucijų konsorciumas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto, Kauno klinikų, Santaros klinikų ir kt.
Mokslininkų teigimu, šiuo metu SARS-CoV-2 genomo tyrimai vyksta tik mokslininkų iniciatyva, nes nėra nei tokių tyrimų strategijos, nei jiems skirto finansavimo, nei procesų valdymo tvarkos.
Lietuvos mokslo tarybos finansuotas projektas baigtas, visi jo darbai atlikti.
Tokios problemos turėtų būti sprendžiamos Vyriausybės lygiu, subūrus specialistus.
Pasak LSMU prorektorės mokslui Vaivos Lesauskaitės, kalbant apie artimiausią COVID-19 genomo sekoskaitos tyrimų ateitį Lietuvoje, daugiausia klausimų kelia tyrimų finansavimas ir visų procesų vadyba.
„Tokios problemos turėtų būti sprendžiamos Vyriausybės lygiu, subūrus specialistus, turinčius šiai sričiai reikiamų kompetencijų ir patirties“, – teigiama LSMU pranešime.
V. Lesauskaitė priminė, kad koronavirusas atkeliavo iš gyvūnų, tad būtina tirti ir jų genomą.
„(...) svarbu nepamiršti ir gyvūnų koronaviruso genomo tyrimų – tai patvirtino užsikrėtimų proveržiai audinių ūkiuose. Gali atsirasti ir kitų užsikrėtusių gyvūnų – o LSMU galime skubiai atlikti jų genomo sekoskaitą, stebėti sergamumą, atlikti visus reikiamus tyrimus“, – tvirtino profesorė.
Premjerė Ingrida Šimonytė sausio pradžioje žurnalistams sakė, kad Vyriausybė svarsto finansuoti koronaviruso genomo sekos tyrimus, kad būtų nustatomos viruso mutacijos.
Ji pripažino, kad tai daryti yra labai svarbu, tačiau teigė, jog sprendimų nėra, nes dar diskutuojama, kuriuo keliu eiti, – ar skubiai finansuoti pavienius tyrimus, ar tai daryti dideliu mastu ir sistemingai.
Lietuvos mokslininkai yra pranešę apie du atliktus tyrimus, ieškant vadinamosios britiškososios COVID-19 atmainos. Nei Kaune, nei Vilniuje „rūpestį keliančios“ B.1.1.7 viruso atmainos nenustatyta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
COVID-19 plinta darželiuose, įmonėse ir vienuolyne
COVID-19 ir toliau plinta vaikų darželiuose bei įmonėse, šeštadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Ministerija remia psichologinės ir emocinės pagalbos telefonu teikimą vyrams2
Karantino metu išaugo psichologinės ir emocinės pagalbos poreikis visiems šalies gyventojams, todėl finansuojamos konsultacinės paslaugos ir moterims, ir vyrams. ...
-
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 60–99 metų žmonės5
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 10 žmonių, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
Ligoninėse šiuo metu gydomi 879 COVID-19 pacientai, iš jų 95 – reanimacijoje1
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 879 COVID-19 pacientai, 95 iš jų – reanimacijoje, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. ...
-
Koronavirusas Lietuvoje: per parą nustatyta 450 naujų atvejų, mirė 10 žmonių4
Praėjusią parą šalyje nustatyta 450 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė dar 10 žmonių, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. ...
-
SAM kanclerė: stengiamės nenueiti lengviausiu keliu ir pirma skiepijame pažeidžiamiausius1
Kai kurioms savivaldybėms susiduriant su sunkumais skiepijimo nuo COVID-19 procese, Sveikatos apsaugos ministerija žada tam tikrus tvarkų palengvinimus, kurie leistų lengviau pereiti nuo vienos prie kitos prioritetinės grupės. ...
-
Mažiausiai žmonių paskiepijęs Šalčininkų rajonas siūlo keisti vakcinavimo tvarką
Mažiausiai – 3,4 proc. – gyventojų paskiepijusios Šalčininkų rajono savivaldybės atstovai siūlo keisti vakcinavimo tvarką, leidžiant nepanaudotomis vakcinomis skiepyti kitas žmonių grupes pagal prioritetą. ...
-
Sunkią avariją išgyvenęs Artūras metus bijojo eiti į lauką: kas padėjo grįžti į gyvenimą?1
Šiandien avarija, kurią būdamas 19 metų išgyveno Artūras, atrodo tarsi blogas sapnas, pareikalavęs jėgų tiek iš jauno vaikino, tiek iš jo artimųjų. Artūras atvirauja, kad nepamena, kaip įvyko avarija, o kai pramerkė akis...
-
Ekspertas: britiškosios atmainos koronavirusas pavojingesnis visoms amžiaus grupėms2
Mutavęs koronavirusas, kuris pirmiausia buvo aptiktas Didžiojoje Britanijoje ir yra laikomas labiau užkrečiamu, pavojingesnis visoms amžiaus grupėms, bet vakcinos efektyvios kovojant su juo. ...
-
D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai13
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad komunikacija apie skiepijimą nuo COVID-19 nacionaliniu lygiu praktiškai nevyksta, o pats skiepijimo procesas – chaotiškas. ...