- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gruodžio 3-iosios dienos Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastarąsias septynias savaites Lietuvoje buvo stebimas rekordinis mirčių skaičius.
Įrodymais pagrįstos medicinos grupės analitikai, dirbantys projekte „Laikykitės, – medikai“, apskaičiavo šiuo laikotarpiu stebėto mirčių perviršio dydį, kuris parodo, kiek daugiau žmonių nei tikėtasi numirė per tam tikrą laikotarpį, ir įvardino pagrindines priežastis, kodėl šiuo metu stebime mirčių šuolį.
Analitikai palygino pirmąsias 48 2020-ųjų metų savaites (tiek viešų duomenų šiuo metu pateikia Lietuvos statistikos departamentas) su tomis pačiomis 20-ies ankstesnių metų savaitėmis. Naujausia, 48-oji, savaitė prasideda lapkričio 23 d. ir baigiasi lapkričio 29 d. Analitikai atsižvelgė į tai, kad skirtingais metais gyventojų demografinė sudėtis buvo nevienoda, o taip pat skyrėsi su demografine sudėtimi nesusijęs metinis mirtingumas. Dėl šių pritaikytų metodų visi ankstesni 20 metų duomenys tapo palyginami su 2020 metų duomenimis.
Paveikslas 1. 2020 metų bendro Lietuvos mirčių skaičiaus (nepriklausomai nuo mirties priežasties) palyginimas su ankstesniais metais. Iš ankstesnių 20-ies metų (nuo 2000 iki 2019) buvo apskaičiuota, koks mirčių skaičius yra labiausiai tikėtinas kiekvieną kalendorinę savaitę.
Nuo 2020 spalio mėn. jau bent septynias savaites pastebimas vis didėjantis mirčių perviršis, kuris sutampa su pastarojo meto COVID-19 pandemijos banga Lietuvoje.
Paveikslas 2. Oficialiai skelbiama COVID-19 patvirtintų atvejų bei mirčių statistika (šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas). Savaitiniai svyravimai buvo sušvelninti naudojant slenkantį vidurkį.
Įrodymais pagrįstos medicinos grupės skaičiavimais, 42–48 savaitę Lietuvoje stebėta 6100 mirčių arba net 1200 daugiau nei įprastu metu, kuomet per tą patį laikotarpį tikėtasi 4900 mirčių. Šis reiškinys ypač ryškus vyriausioje amžiaus grupėje (80+ m.), bet pastebimas jau ir amžiaus grupėje virš 50-ies metų. Oficialiais duomenimis, per šį laikotarpį nuo COVID-19 mirė apie 350 asmenų, tad likę 850 mirusių asmenų yra nematomos šio pandemijos meto aukos.
Paveikslas 3. Mirčių perviršis suskirstytas į dvi dalis: tamsiau pažymėtos oficialios COVID-19 perviršio mirtys; šviesiau pažymėtos kitos perviršio mirtys COVID-19 pandemijos metu.
Analitikai įvardijo priežastis, kodėl stebime tokį ryškų mirčių perviršį:
1. Tiesioginės COVID-19 aukos. Nediagnozuotų COVID-19 susirgusių žmonių mirtys, nesikreipus ar nesulaukus pagalbos.
2. Atidėta planinė pagalba. COVID-19 sergantiems pacientams ligoninėse teikiama skubi pagalba dėl kvėpavimo nepakankamumo. Tuo tikslu uždaromi ir perorganizuojami ištisi ligoninių planinės pagalbos skyriai. Dėl reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių reorganizavimo teikti pagalbą COVID-19 sergantiems pacientams, atidedamos planinės operacijos bei kitas planinis gydymas (pvz., vėžio chemoterapija), po kurių gali prireikti gydymo intensyvios terapijos skyriuose.
3. Nepakankamas medicinos darbuotojų skaičius planinėms paslaugoms teikti. Medikai perkeliami dirbti į COVID-19 skyrius ir patys suserga COVID-19 bei turi izoliuotis. Dėl to planinių paslaugų prieinamumas pacientams dar labiau sutrinka.
4. Pacientai atideda ar vengia kreiptis skubios pagalbos. Daugelyje įstaigų stebimi COVID-19 infekcijos protrūkiai. Bijodami užsikrėsti, pacientai gali kreiptis skubios pagalbos pavėluotai, todėl didėja komplikacijų bei mirties rizika.
5. COVID-19 komplikuoja kitas lėtines ligas. Net ir pasveikus nuo COVID-19, gali likti pasekmių: pablogėjusi kvėpavimo, širdies, inkstų ar kitų sistemų veikla. Suminis gretutinių ligų blogėjimas didina mirties tikimybę.
6. Pacientai vengia dalyvauti prevencinėse programose. Bijodami užsikrėsti ar dėl to, kad pas gydytojus patekti tapo sunkiau, pacientai gali atidėti dalyvavimą vėžio, širdies kraujagyslių prevencinėse programose didindami riziką, kad minėtos lėtinės ligos bus diagnozuotas labiau pažengusioje stadijoje.
7. Galimai su stresu, nerimu susijusios mirtys, sukeltos vienišumo, izoliacijos.
8. Įmanomas dalinis paaiškinimas gali būti ir savižudybės (pvz. dėl prarasto darbo ar artimojo).
9. Tačiau galimas ir mirčių nuo tam tikrų priežasčių mažėjimas COVID-19 pandemijos metu. Valstybėms įvedus karantino priemones bei apribojus asmenų judėjimą, tikėtina, kad mirčių skaičius tam tikrų priežasčių, pvz., dėl transporto įvykių bei kai kurių kitų infekcijų (pvz., gripo) plitimo, gali sumažėti.
Norėdami skatinti duomenų ir tyrimų atvirumo atsakingo viešinimo kultūrą, autoriai pateikia nuorodą, kurioje skelbs šiame tekste aptiktas esmines klaidas, pataisymus arba informuos apie pasikeitusią nuomonę ar interpretaciją. Vieša nuoroda į šio pranešimo GoogleDoc Errata dokumentą: https://bit.ly/39Iw3QJ. Ten pat rasite ir naudotų mokslinių šaltinių sąrašą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NVSC vadovas: Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas
Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys. ...
-
A. Dulkys: šių veiksmų rezultatais paliksime pasidžiaugti kitų kadencijų politikams1
Didesnei daliai Lietuvos savivaldybių inicijavus sveikatos centrų steigimą, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad situacija šiame sektoriuje nuolat gerėja. Visgi, kaip pripažįsta ministras, apčiuopiamus sveikatos reformos rezultat...
-
Batutai – smagi, bet pavojinga pramoga: ekspertai pataria, ko reikėtų vengti
„Nebenoriu šokti, bet man reikia šokti“ gali pasakyti tie, kurie po šokinėjimo ant batuto patyrė traumą. Medikai gąsdina, kad tokių atvejų daugėja, tačiau batutų mėgėjų bendruomenė pabrėžia, kad ne batutai yra pr...
-
Vėl legioneliozės protrūkis: per keturis šių metų mėnesius – 16 susirgusių, trys žmonės mirė
Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota šešiolika legioneliozės atvejų, trys žmonės mirė, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Bauginanti statistika: kas antras žmogus gali susidurti su vėžiu3
Vėžio prevencinėse programose vis dar dalyvauja per mažai lietuvių – tik apie trečdalis, o išgyvenamumo rodikliai Europos kontekste Lietuvai nėra palankūs. Nacionalinis vėžio institutas (NVI) sako, jog planuojamos naujos ir modernio...
-
NVSC: sergamumas gripu, COVID-19 sumenko, peršalimo ligomis – ūgtelėjo
Praėjusią savaitę fiksuota mažiau užsikrėtimų gripu, koronavirusu, tačiau daugiau – ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Stebisi net medikai: vaikui mieste įkando gyvatė11
Šiaulių ligoninė turėjo neįprastą pacientą. Vaikui mieste įkando gyvatė. Ir nors gydymas vyko sklandžiai, o pirmoji pagalba vaikui suteikta nedelsiant, medikų priežiūroje jam teko praleisti kone savaitę. Anot gydytojų, kilus įtarimui, jog...
-
Vienoje šalies ligoninių – nemokamos skrandžio mažinimo operacijos: kodėl jos tinka ne visiems?3
Sportu ar dietomis nutukimo nesugebėjusius įveikti žmones gelbsti vis populiarėjančios skrandžio mažinimo operacijos. Didelį antsvorį turintiems asmenims šios operacijos atliekamos nemokamai. Tiesa, tik apkūnių chirurgai nesiima operuoti, pac...
-
Medikai galės neteikti paslaugų agresyviems pacientams: ar to užteks?2
Seimas apsisprendė – nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Bet ar medikai jausis saugiau? Ar ši priemonė pakank...
-
Mirė vyras, kuriam pirmą kartą buvo persodintas modifikuotas kiaulės inkstas3
Praėjus beveik dviem mėnesiams po operacijos, mirė pirmasis pasaulyje pacientas, kuriam buvo persodintas kiaulės inkstas. ...