Pasak mokslininkų, SARS-CoV-2 infekcija labai nauja: dar niekur pasaulyje nėra praėjęs bent vienas pilnas metinis šios infekcijos ciklas, todėl apie šios infekcijos sezoniškumą galime spręsti iš analogijų su kitomis infekcijomis. Gerai žinoma, kad kvėpavimo takų infekcijoms (pavyzdžiui, gripui) būdingas sezoniškumas, kai didžiausias sergamumo pakilimas būna vėlyvą rudenį ir žiemą. Mažiau žinome apie SARS-CoV-2 infekcijos sezoniškumą.

Iki šiol nėra nustatyta, kad žmonės, užsikrėtę naująja SARS-CoV-2 atmaina, sirgtų sunkesne COVID-19 ligos klinikine forma.

„Paminėtinas JAV tyrėjų darbas. Aštuonis sezonus buvo tiriamas gripo sezoniškumas siekiant išsiaiškinti tikslią gripo diagnostiką, tirti ir kiti vaikų kvėpavimo takų infekcijas sukeliantys virusai, tarp jų – ir koronavirusai. Nustatytas labai aiškus koronavirusinės infekcijos sezoniškumas, didžiausias pakilimo pikas buvo sausio ir vasario mėnesiais, o ryškiausias atoslūgis – vasaros mėnesiais. Nors buvo tirti kiti (ne SARS-CoV-2) koronavirusai, šis darbas labai svarbus, nes ilgiau sekant SARS-CoV-2 plitimą vis labiau matomas jo panašumas su straipsnyje publikuojamu kitų koronavirusų aktyvumu. Tai kelia tam tikrą nerimą, nes jeigu toks dėsningumas išliks, o taikomos viruso plitimo kontrolės priemonės bus nepakankamai veiksmingos, sausio ir vasario mėnesiais galime susidurti su dar didesniu SARS-CoV-2 aktyvumu. Tam turime būti pasiruošę“, – teigia mokslininkai.

Virusas mutavo

„Dabartiniu metu didelį susirūpinimą kelia naujasis SARS-CoV-2 variantas (SARS-CoV-2 VUI 202012/01), kuris 2020 metų rugsėjo mėnesį pirmą kartą buvo identifikuotas Jungtinėje Karalystėje ir priskirtas B.1.1.7 linijai. Naujasis viruso variantas pasižymi žymiai stipresniu gebėjimu prisijungti prie žmogaus ACE2 receptorių ir tokiu būdu efektyviau užkrėsti ląsteles, palyginti su esamais SARS-CoV-2 viruso variantais. Be to, atliktų tyrimų duomenys rodo, kad šio SARS-CoV-2 varianto plitimas visuomenėje yra 70 proc. efektyvesnis, palyginti su jau egzistuojančiomis viruso atmainomis. Vadinasi, įvykusios mutacijos padidino SARS-CoV-2 viruso infektyvumą. Kita vertus, iki šiol nėra nustatyta, kad žmonės, užsikrėtę naująja SARS-CoV-2 atmaina, sirgtų sunkesne COVID-19 ligos klinikine forma“, – rašoma LMA mokslininkų straipsnyje.

Viruso plitimas Lietuvoje

Pasak ekspertų, pandemijos plinta pagal tam tikrus dėsningumus. Atsiradus naujam patogenui (pvz., visiškai naujai gripo viruso atmainai, SARS-CoV-2) pirmiausia naujasis sukėlėjas įsitvirtina aplinkoje. Tam turi įtakos daug veiksnių, pavyzdžiui, gyventojų tankis, socialiniai-kultūriniai, ekonominiai ypatumai, sveikatos priežiūros sistema, metų laikas ir kt. 

Vasarą koronavirusų sezoninis aktyvumas mažėja. Neturime įrodymų, tačiau galima spėti, kad vasarą SARS-CoV-2 infekcija, pasireiškusi nediagnozuotomis besimptomėmis formomis, paplito po visą Lietuvą.

Freepik.com nuotr.

„Į Lietuvą SARS-CoV-2 buvo įvežtas vasario pabaigoje. Tai buvo pavieniai, taškiniai atvejai, aplink juos esančių kontaktų ratai buvo santykinai maži, o infekcijos plitimo greitis nedidelis. Neabejotinos reikšmės stabdant infekcijos plitimą turėjo kovo 16 d. paskelbtas karantinas, tačiau infekcijos įsigalėjimo periodas sutapo su koronavirusų sezoninio aktyvumo mažėjimo periodu, todėl pasiekti geri pandemijos valdymo rezultatai sietini tiek su karantinu, tiek ir su natūralios infekcijos fliuktuacijos ypatumais. Vasarą koronavirusų sezoninis aktyvumas mažėja. Neturime įrodymų, tačiau galima spėti, kad vasarą SARS-CoV-2 infekcija, pasireiškusi nediagnozuotomis besimptomėmis formomis, paplito po visą Lietuvą. Netiesioginiais įrodymais galėtų būti rudens protrūkiai mažuosiuose Lietuvos miestuose“, – COVID-19 plitimą Lietuvoje apžvelgia mokslininkai.

Ekspertų teigimu, tyrinėjami virusai pasižymi sezoniškumu. „Sezoninis koronavirusų aktyvumas pradeda kilti lapkričio pabaigoje, gruodžio mėnesį, aktyvumo piką pasiekia sausio ir vasario mėnesiais, o nuo kovo prasideda sezoninis atoslūgis. Šis sezoninis dėsningumas aprašytas tyrinėjant kitus, ne SARS-CoV-2, koronavirusus, tačiau COVID-19 susirgimų dinamika gana tiksliai kartoja aprašytų koronavirusų infekcijos sezoninę dinamiką. Deja, nepasiteisino Lietuvos ekspertų skelbtos prognozės apie numatomą COVID-19 piką lapkričio pabaigoje ir gruodžio mėnesį bei atoslūgį. Labiau tikėtinas anksčiau paminėtas koronavirusams būdingas sezoniškumas su piku sausio ir vasario mėnesiais. Tam turime ruoštis ir numatyti dar griežtesnes izoliavimo priemones, nes šiandien tai vienintelė SARS-CoV-2 kontrolės forma net ir pradėjus skiepijimą“, – rašoma mokslininkų straipsnyje.