- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šūksniai ir plakatai. Pasipiktinusi minia prieš kelias dienas išėjo į gatves Ispanijos sostinėje Madride. Protestuotojų taikinyje – gliutenas. Žmonės pikti. Sako, kad yra alergiški gliutenui, o produktų kainos be gliuteno – per didelės. Tuo tarpu vis daugiau lietuvių susižavi tokia mityba, nors nėra alergiški, pasakojama LNK reportaže.
„Atvykome protestuoti, nes mūsų kasdienis gyvenimas yra labai sudėtingas, kaip ir mūsų socialinis gyvenimas. Svarbu, kad visi apie tai žinotų“, – sakė organizacijos pirmininkė Pilar Zurdo.
„Tokie produktai per brangūs“, – piktinosi vienas iš protesto dalyvių.
„Kainos turi būti sumažintos“, – pritarė ir kitas vyras.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Kainų didėjimas yra siaubingas“, – sakė moteris.
Gliuteno netoleruoja sergantys nepagydoma autoimunine liga celiakija.
„Mes negalime eiti pavalgyti bet kur. Negalime rizikuoti dėl vaikų. Dėl to produktus pasiimame su savimi. Pavyzdžiui, jums išeinant iš namų nereikia kuprinės maistui, o mums – reikia“, – apie problemas kalbėjo vyras.
Naujausiais duomenimis, Ispanijoje iš 47 mln. gyventojų tokių pacientų užregistruota apie 0,5 mln.
Lietuvoje taip pat jau kurį laiką vilnija begliutenės mitybos banga.
„Glitimas – tai baltymas, kuris yra kviečiuose, miežiuose ir rugiuose. Tad reikėtų išbraukti būtent šią kategoriją, tas kruopas ir ieškoti alternatyvų“, – aiškino „Livin“ pardavėja konsultantė Jolita Mickeliūnienė.
Gliutenas yra glitimo sudedamoji dalis, bet dalis specialistų sako, kad tai vienas ir tas pats.
„Pasitikrinome, pamatėme, kad tai nėra priežastis, kad organizmas toleruoja gliuteną, viskas gerai ir valgome toliau“, – sakė užkalbinta moteris.
O kiti valgyti iš tiesų negali. Organizmas į gliuteną reaguoja kaip į nuodą.
„Imuninė sistema į kviečiuose esantį baltymą formuoja atsaką ir žmogus kenčia dėl to. Vienos ar kitos formos celiakija mūsų populiacijoje galimai serga net iki 2 proc. – du žmonės iš šimto. Tai yra daug. Tiesa, jų nedaugėja, nes gerėja ir diagnostika“, – komentavo Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė.
Tokią diagnozę prieš šešerius metus išgirdo ir Jurgita.
„Buvo bėrimai, galvos skausmai. Taip pat – galvos svaigimai, kas yra vienas iš ligos simptomų“, – kalbėjo parduotuvės „100 % be gliuteno“ įkūrėja Jurgita Valskienė.
Iš diagnozės gimė verslas. Dabar moteris pati prekiauja produktais be gliuteno. Pirkėjų netrūksta. Tiesa, jie – dviejų tipų. Vieni tikrai negali valgyti maisto su gliutenu, o kiti, kaip sako pašnekovė, – besivaikantys mados.
„Žmonės klaidingai įsitikinę, kad maistas be gliuteno yra sveikesnis“, – teigė J. Valskienė.
Gliutenas yra surišėjas, todėl iš miltų be gliuteno mes nieko neiškepsime. Tad juose turi būti tų vadinamų surišamųjų medžiagų, tai yra ksantano derva arba tiesiog krakmolas.
„Mityba be gliuteno tikrai yra pasidariusi kaip kažkoks judėjimas, gyvenimo stilius“, – savo pastebėjimus išsakė ir tinklaraščio „Viskas BE“ įkūrėja Joana Šaulienė.
Taip kalba tinklaraštininkė Joana, kuri gliuteno atsisakė gimus dukrai.
„Kai dukrelei buvo trys ar keturi mėnesiai, atsidūrėme ligoninėje su rimtais požymiais. Tada ir nustatė, kad kūdikis yra alergiškas daugeliui tipinių maisto produktų“, – pasakojo J. Šaulienė.
Dabar moteris sukauptomis žiniomis dalinasi su kitais ir sutinka, kad tokių produktų kainos gali būti ir kelis kartus didesnės. Pavyzdžiui, 4 sausainių pakuotė gali atsieiti 5 eurus.
„Dažniausiai susiduriame su realybe. Jeigu norėtum pavyzdingai maitintis be visų alergenų, tai yra velniškai brangu. Man yra tekę sutikti moterų, kurios geriau renkasi tam tikrus hormoninius vaistus, slopinančius alergijos simptomus, nei keičia mitybą“, – kalbėjo tinklaraštininkė Joana.
„Be celiakijos, yra kitų sutrikimų, kai žmogus netoleruoja gliuteno. Todėl, kai kiti šaiposi, kad dabar tiesiog tampa madinga mityba be gliuteno, mums, gydytojams, tai – visai nejuokinga“, – aiškino šeimos gydytoja.
Neturintiems alergijų specialistai pristato ir antrą medalio pusę, kuo pašalintas gliutenas gali būti keičiamas.
„Gliutenas yra surišėjas, todėl iš miltų be gliuteno mes nieko neiškepsime. Tad juose turi būti tų vadinamų surišamųjų medžiagų, tai yra ksantano derva, guaro guma (pupenių tirštiklis – aut. past) arba tiesiog krakmolas, kuris, kaip žinome, yra angliavandenių bomba“, – teigė J. Valskienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?1
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas2
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis12
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių9
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas2
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai5
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...