Vilniuje medicinos besimokantis jaunimas ir po mokslo toli nuo studijų suolų nenutolsta. 98 proc. rezidentų dirba didmiesčiuose – Vilniaus ar Kauno ligoninėse. Į regionus niekas vykti nenori.

„Nemaža dalis studentų, kurie studijuoja universitetuose, yra iš didžiųjų miestų: Vilniaus, Kauno. Visuomet yra tas noras likti“, – teigė Vilniaus universiteto medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus.

Valdžia siūlo, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai ne tik norėtų, bet ir privalėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje. Esą dabar dalis rengiamų medikų žino, kad vėliau emigruos į užsienį. Medikus atidirbti raginančias pataisas teikia Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas ir kiti skirtingų frakcijų komiteto nariai.

Tai yra absoliuti nesąmonė ir tai yra labai nesąžininga mūsų specialybės atstovų atžvilgiu.

„Čia joks lažas nėra, čia yra galimybė tiesiog sudaryti (galimybę, – red. past.) padirbėti Lietuvoje, ką daro ir darė visi. Tas jausmas patriotizmo tikriausiai turėtų būti ne vien tik žodžiais“, – tikino Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

A. Matulas siūlo, kad valstybei apmokėjus visą rezidentūros studijų kainą, po jų medikas įsipareigotų ketverius metus dirbti Lietuvos valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Jeigu valstybė apmokėtų pusę studijų kainos, medikas dirbtų dvejus metus. Kas už rezidentūros studijas moka patys, atidirbti Lietuvoje neturėtų.

„Tai yra absoliuti nesąmonė ir tai yra labai nesąžininga mūsų specialybės atstovų atžvilgiu“, – teigė rezidentė Karolina Daunaraitė.

Nesąžininga, anot jaunųjų medikų, nes valdžia rezidentūrą laiko studijomis, o ne darbu. Esą būtent per rezidentūrą, kuri trunka nuo trejų iki šešerių metų, dalis medikų ir atidirba Lietuvai. Jie nesijaučia skolingi dar kelerius metus dirbti prievarta.

„Nėra jokios kitos studijų krypties, kurioje tiek būtų atidirbta, kiek yra atidirbama per rezidentūros studijas. Dar tuo pat metu gydytojai rezidentai dirba papildomomis sutartimis, kaip medicinos gydytojai, kaip asistentai, kas nėra netgi legalu. Kamšo tas personalo skyles visoje Lietuvoje“, – situaciją komentavo Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas Karolis Kilčiauskas.

Anot pataisų autorių, privalomas atidirbimas galėtų užkamšyti medikų trūkumą regionų ligoninėse. Bet pataisose nenumatyta kelti atlyginimų, mažinti krūvių ar kitų garantijų, kurios motyvuotų jaunimą persikelti į regionus. O tai šiuo metu ir yra didžiausia problema.

„Jeigu būtų pasiūlyta būsimiems jauniems gydytojams geros sąlygos, tinkamas atlyginimas, gyvenimo sąlygos, tai manau, kad tikrai žmonės sutiktų“, – teigė rezidentė K. Daunaraitė.

Jeigu būtų pasiūlyta būsimiems jauniems gydytojams geros sąlygos, tinkamas atlyginimas, gyvenimo sąlygos, tai manau, kad tikrai žmonės sutiktų.

Regionų ligoninės jaunų medikų laukia, bet pripažįsta – čia jiems realizuotis būtų sunku. Ligoninių tinklas optimizuojamas, gydymo paslaugų mažėja. „Valstybė apriboja paslaugų teikimą ir paskui sako: jūs važiuokite ten, bet neturėsite labai daug ką veikti“, – kalbėjo Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.

Kai kurie neabejoja – tokiomis valdžios priemonėmis medikų emigracija tik didėtų. „Taip, yra tokia rizika. Ir manyčiau, gali tas procentas baigusių vientisąsias studijas, medicinos, pavyzdžiui, pasirinkti tolimesnes rezidentūros studijas užsienio šalyse“, – teigė medicinos fakulteto dekanas A. Utkus.

Kad medikai atidirbtų regionų ligoninėse, dar prieš septynerius metus norėjo tuometis sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. Bet jo idėja tada nebuvo palaikyta.

Šiuo metu medikų atidirbimo tvarka galioja trijose Europos Sąjungos valstybėse – Latvijoje, Graikijoje ir Vengrijoje.