Medikai: tik penktadalis tėvų savo lėšomis paskiepijo vaikus nuo meningokoko

Tik penktadalis tėvų savo lėšomis paskiepijo vaikus nuo meningokoko, teigia medikai. Anot jų, toks žemas vakcinacijos lygis neduoda efekto.

Pats pavojingiausias metas

„Naujausi tyrimai parodė, kad tik penktadalis tėvų skiepija savo vaikus. Jeigu norime pasiekti vakcinacijos efektyvumą, turi būti skiepijama ne mažiau nei 95 procentai“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas.

Pasak konferencijos organizatorių, penktadalį vaikų tėvai paskiepijo savo lėšomis.

Teigiama, kad per metus šalyje gimsta apie 30 tūkst. kūdikių. Metų pradžioje išnaudota 9800 vakcinos dozių, kuriomis paskiepyta 8300 kūdikių. Iš viso už 2,6 mln. eurų nupirkta 45 tūkst. vakcinos dozių.

Gydytojo teigimu, įtakos mažiems skiepijimosi mastams turi ir prieš skiepus nukreiptas judėjimas, ir tai, kad tėvams trūksta informacijos apie šią ligą.

„62 proc. tėvų trūksta informuotumo apie šią ligą ir jos pasekmes. Apie šią ligą reikia kalbėti ne tik tada, kai žiniasklaidoje pasirodo pranešimai apie mirties atvejus“, – teigė R. Kėvalas.

„Ypatingai dabar reikia kalbėti, kai ruduo, žiema – peršalimo metas. Tai pas pavojingiausias metas“, – pridūrė jis.

Didelis sergamumas

62 proc. tėvų trūksta informuotumo apie šią ligą ir jos pasekmes. Apie šią ligą reikia kalbėti ne tik tada, kai žiniasklaidoje pasirodo pranešimai apie mirties atvejus.

2017 metų Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos šalyse – 2,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Kitose Europos šalyse sergamumas šia infekcija buvo beveik arba daugiau nei dvigubai mažesnis.

Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėjos Aurelijos Žvirblienės, sunku paaiškinti, kodėl sergamumas meningokoku Lietuvoje yra toks didelis, palyginti su kitomis šalimis.

„Daugelyje kitų šalių sergamumas yra tiesiog mažesnis, bet mes neturime atsakymo kodėl. Galbūt yra kokie nors pavojingi meningokoko B kamienai, paplitę Lietuvoje, galbūt mūsų imuninė sistema genetiškai ypatinga“, – svarstė A. Žvirblienė.

Pasak jos, šalys, kurios turi tokią riziką, turėtų pasirūpinti savo apsauga.


Anksčiau šiemet nuo meningokoko skiepytis skatino ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Anot ministro, Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija yra gana didelis, liga – išties sunki, nusinešanti gyvybes, o vaikai turi didžiausią riziką ja susirgti.

Naujausiais Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, nuo pernai liepos, kai vakcina tapo kompensuojama, jau paskiepyta kiek daugiau nei 26 tūkst. vaikų. Tam sunaudota virš 37 tūkst. vakcinos dozių.

VLK teigia nuo vakcinos kompensavimo pradžios sudariusi sutarčių dėl 90 tūkst. vakcinos dozių įsigijimo. Didžioji dalis jų jau pristatytos į Lietuvą, apie 35 tūkst. dozių bus atgabentos dalimis pagal poreikį.

Vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos yra nemokama. Kūdikiai ir vaikai skiepijami trimis vakcinos dozėmis: pirmąją gauna trijų mėnesių kūdikiai, antrąja – penkių mėnesių, trečiąja – 12 – 15 mėnesių vaikai.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruota 40 meningokokinės infekcijos atvejų, iš jų – penkios mirtys. Mirė keturi vaikai iki penkerių metų ir vienas suaugęs asmuo.

Šiemet registruoti trys mirties nuo šios ligos atvejai.

Ligą išgyvenusį vaiką vaizduoja lėlė

„Čia tik lėlė. Įsivaizduokite, jei infekcija paliestų vaiką“. Tokiais žodžiais tėvus suklusti verčia rugsėjį prasidedanti šviečiamoji iniciatyva, kviečianti kuo daugiau sužinoti apie klastingą ligą meningokoką B. Ant kėdės sėdinti lėlė atrodo lyg kelerių metų vaikas, tačiau su skaudžiais liekamaisias ligos reiškiniais. Tokiais, kokius visą gyvenimą jaučia mirtiną infekciją išgyvenę vaikai.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Lėlė pasirinkta iniciatyvos simboliu neatsitiktinai. Taip siekiama sušvelninti jautrias vaikų istorijas ir nerodyti realių meningokokinės B tipo infekcijos liekamųjų reiškinių.

„Rodyti vaikus yra labai jautru. Prieš keletą metų vaikas išgyveno po meningokoko B, tačiau neteko visų keturių galūnių. Labai skaudi istorija. Į lėlę su amputuotomis galūnėmis žvelgti taip pat sunku, tačiau kartu atsiranda ir šiek tiek distancijos. Lėlė mus priverčia stabtelti, ji veikia kaip nejaukus priminimas, jog taip gali nutikti realiame gyvenime“, – dr. Rimantas Kėvalas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas penktam pasveikusiam po meningokokinės B tipo infekcijos pasireiškia liekamieji reiškiniai: traukuliai, klausos praradimas, randai, galūnių amputacijos, psichologiniai, bendravimo sutrikimai.

Menininkas tikisi, kad tėvai susimąstys

Rugsėjį prasidedančios šviečiamosios iniciatyvos simbolį – lėlę – tris mėnesius kūrė skulptorius Algimantas Kensminas. Jis tikisi, kad vizualiu pokalbiu pavyks pasiekti žmones, paskatinti tėvus domėtis liga ir galimybėmis apsaugoti savo atžalas. „Jeigu pamatę šią lėlę tėvai susimąstys, vadinasi, mano tikslas bus pasiektas. Tai savotiškas testas tėvų sąmoningumui“, – sako kūrėjas.

Skulptoriaus manymu, įvairios meno formos leidžia kalbėti apie tai, kas sunku, pavyzdžiui, apie mirtinas ir pavojingas ligas, verčia žmones susimąstyti apie savo ir vaikų gyvenimą, apsvarstyti savo sprendimus ir poelgius: „Manau, kad tai prasminga.“

Žinią skleidžia žinomos mamos

Prie šviečiamosios iniciatyvos prisijungusi kūrybininkė ir dviejų dukrų mama Julija Žižė apie meningokoko B tipo infekciją sužinojo perskaičiusi spaudoje, taip pat apie grėsmingą ligą papasakojo šeimos gydytoja.

Julija Žižė / Fotobanko nuotr.

„Po vaikų ligų gydytojos rekomendacijos ir konsultacijų nusprendėme skiepyti vyresniąją dukrą. Nemanau, kad šių dienų pasaulyje turėtume vadovautis nuojautomis ir abejonėmis dėl skiepų kokybės. Tik dėl šiuolaikinės medicinos pasaulis išgijo nuo tymų, maro ir visų kitų negailestingų epidemijų. Savo vaikams noriu padovanoti saugią ir kiek įmanoma sveiką vaikystę“, – sako J. Žižė, artimiausiu metu planuojanti skiepyti ir jaunesniąją dukrą.

TV3 laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva apie meningokoko ligą pirmiausia perskaitė žiniasklaidoje, kai buvo pranešta apie mirties atvejus.

„Kadangi jau turėjau dukrą, sureagavau jautriai ir ėmėm su vyru domėtis išsamiau. Ieškoti informacijos internete, kalbėtis su šeimos gydytoja. Sužinojom, kad yra vakcina būtent nuo meningokoko B, kuris dažnas Lietuvoje. Paskiepijus vaiką, ryškių šalutinių reiškinių nebuvo. Bet apie jų galimybę buvom įspėti ir šeimos gydytojos, ir skiepą atlikusios specialistės. Antrą dukrytę taip pat skiepijom“, – pasakoja R. Šakalytė-Jakovleva.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Skiepas

Skiepas portretas
O iš kur žmonėms gauti tiek pinigų skiepams? Juk ne 20 eurų kainuoja. Reikia dviejų vakcinų. O jei šeimoje daugiau nei vienas vaikas... ? O ir pasikonsultavus su medikais nera vieningos nuomones, peciais patampo paklausus ar verta skiepyti

DAKTARAS

DAKTARAS portretas
kiek yra bukagalviu kurie skiepijasi nuo sitos nesamones..ta bakterija gyvena nosije gerkleje ir nieko blogo nedaro..maksimum ka padarys tai gerkles uzdiegima..daug nesiotoju..kurie ir neperduos..zmogus turi iki 2 metu imuniteta nuo motinos..paskui pats gauna.

Skaitytoja

Skaitytoja portretas
Tai lai kompensuoja šią vakciną, nes neskiepija dėl didelės kainos. O gal valdininkai nežino šios aplinkybės ???
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių