Quantcast

Medikai kviečia neatidėlioti skiepyti mažamečių nuo COVID-19

  • Teksto dydis:

Gydytojai pediatrai pasisako už 5–12 metų vaikų vakcinaciją nuo koronaviruso ir pirmiausia skiepyti ragina lėtinėmis ligomis sergančius mažamečius.

Liekamieji reiškiniai

Per pandeminius metus Kauno miesto poliklinikos (KMP) Centro padalinio vaikų ligų gydytoja Asta Ruibienė matė ne vieną mažąjį ligoniuką, susirgusį COVID-19. Vieniems jų teko stacionarizuotis, visgi didesnė dalis vaikų atsipirko sloga, kosuliu ir neaukšta temperatūra.

Nepaisant lengvos formos, liekamųjų reiškinių tikimybė gana nemenka, todėl gydytoja pediatrė ragino pamiršti visuomenėje vis dar gają nuomonę, kad COVID-19 vaikams kelia mažiausią riziką, o persirgti geriau, nei pasiskiepyti. Priešingai – naujausios dvi koronaviruso atmainos – pasaulyje dominuojanti delta ir omikron, labiau taikosi būtent į vaikus.

„Vaikai, nors dažniausiai jie serga lengvomis formomis, po ligos susiduria su liekamaisiais reiškiniais. Kai kuriems vaikams išsivysto dauginis uždegiminis sindromas. Tai yra reta, tačiau labai rimta būklė, reikalaujanti gydymo Intensyvios terapijos skyriuje“, – kalbėjo A.Ruibienė.

Dauginis uždegiminis sindromas pasireiškia stipriu uždegiminiu organizmo atsaku į buvusią infekciją, kai smarkiai karščiuojama ir pažeidžiamos bent kelios organų sistemos.

Vieniems pasireiškia nervų sistemos ir žarnyno sutrikimai, dar kitiems – galvos skausmai ir viduriavimas, tretiems pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema ar inkstai. Pavojingiausia, anot medikės, kai pažeidžiama širdis.

„Pediatrai labai susirūpinę, bet ne todėl, kad jiems sunku dabar, o todėl, jog rūpi, kaip visa tai atsilieps vaikams po dešimties ar 20 metų“, – gydytoja pediatrė tikino, kad medikai kol kas neturi tikslių duomenų, ar dauginis uždegiminis sindromas praeina be ilgalaikių padarinių, ar jos gali būti jaučiamos visą gyvenimą.

Stiprūs: labiau nei dūrio į ranką jaunieji kauniečiai bijo viruso. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Saugi ir patikima

Net ir praėjus keliems mėnesiams po diagnozės patvirtinimo, gali būti nustatyta tokių neurologinių sutrikimų kaip nerimas, depresija, skonio ir uoslės pokyčiai, raumenų, sąnarių ar galvos skausmas. Kai kurie vaikai ilgai jaučia bendrą silpnumą, nuovargį. Vaikams sunku susikaupti, todėl kenčia jų mokymosi kokybė. Todėl žinią, kad bus skiepijami 5–11 metų vaikai, vaikų ligų gydytoja A.Ruibienė pasitiko džiugiai. Su tokiomis pačiomis nuotaikomis jos kabineto duris varstė ir tėvai, vieni pirmųjų savo vaikus užrašę skiepyti nuo koronaviruso.

„Nemažai tėvų apie skiepus tikrai daug žino. Buvo ir tokių, kurie skambino, klausė ar skiepams turi įtakos vartojami vaistai, kokiomis ligomis sergantys vaikai negali skiepytis“, – bene dažniausiai, anot A. Ruibienės, tėvai teiravosi apie skiepų saugumą.

Pašnekovės teigimu, vien tik faktas, kad vakcina vaikams buvo registruota, užtikrina jai keliamus saugumo reikalavimus. Jie vaikų preparatams keliami labai dideli. Skiepyti vaikus leidžiama tik gavus pakankamai duomenų apie skiepijamą tam tikro amžiaus grupę. Duotuoju atveju, vakcinos tyrimai buvo atliekami keliais etapais. Pirmiausia buvo tiriamas jų saugumas suaugusiesiems, vėliau buvo atliekami su paaugliais nuo šešiolikos metų. Gavus teigiamus rezultatus, amžiaus riba dar labiau sumažinta – iki dvylikos metų. Tyrimą atsakingos institucijos leido pradėti tik gavusios pediatrinį vaistų tyrimų planą, kuriame turėjo būti atsakyta į visus specialistų klausimus, susijusius su vakcinos saugumu, dozavimu.

„Atlikta maždaug 6 tūkst. klinikinių tyrimų. Jie parodė vakcinos patikimumą ir veiksmingumą, užkertant kelią COVID-19 ligai plisti“, – A.Ruibienė ragino pasikliauti medicina ir neatidėlioti skiepų proceso.

Įprastinės reakcijos

„Jei kalbame apie skiepą, o ant svarstyklių dedame naudą ir riziką, tai, be abejonės, pastarąją nusvers nauda. Paskiepijus vaiką jis neužkrečiamas liga. Jo organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie galėtų kovoti vaikui susidūrus su liga“, – A.Ruibienė pasakojo, kad dažniausios įprastos vietinės reakcijos nuo koronaviruso skiepų, kaip ir nuo bet kurių kitų.

Tai – nedidelė temperatūra, dūrio vietos maudimas, paraudimas. Visi šie požymiai dažniausiai išnyksta per parą, su arba be papildomo simptomų gydymo.

Šis skiepas ne skausmingesnis nei kiti.

Gydytoja pediatrė neabejojo, kad vakcina nuo koronaviruso naudinga visiems vaikams be išimties, o labiausiai ji reikalinga vaikams, gyvenantiems su suaugusiaisiais, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali skiepytis, augantiems vaikų globos namuose ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Pastarosios grupės vaikai ypatingai imlūs virusams, vadinasi, – ir koronavirusui. Tad jei kyla klausimas, kodėl reikėtų skiepyti vaikus, medikai ragina prisiminti apie griūvančio domino detalių takelio efektą, kurio dėl skiepų galima išvengti. Vakcinacija padės apsaugoti ne tik vaikus, bet ir artimuosius – tėvus, senelius ir visus kitus žmones, su kuriais yra palaikomas nuolatinis ir artimas kontaktas.

Priminimas: anot I.Dubrovos, vaikų registracija skiepytis nesudėtinga, todėl tėvams nevertėtų delsti. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Apdovanoja diplomais

Šiuo metu visoje Lietuvoje vakcinacijai užregistruota apie 4 tūkst. vaikų. Paskiepyta – beveik 1 tūkst. Kone pusė jų Kaune. Kol kas, anot Kauno vakcinacijos centro atstovų, procesas kiek vangus. Prie to esą prisideda artėjančios šventės ir sezoninės peršalimo ligos, bet ne registracijos procedūra. Užsiregistruoti itin paprasta. Tėvai, įtėviai arba rūpintojai vaikus skiepyti gali registruoti įprastu būdu – internetu www.koronastop.lt arba trumpuoju numeriu 1808. Gydytojai pediatrai registravimo nevykdo, tačiau, prieš skiepijant savo atžalas, tėvams rekomenduojama su jais pasitarti.

„Vienas iš minėtų asmenų taip pat turės lydėti vaiką į vakcinacijos vietą, o atvykus pateikti savo ir vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Atvykimas yra traktuojamas kaip sutikimas skiepytis, todėl sutikimo pažymos pildyti jau nereikės“, – pasakojo Kauno vakcinacijos centro ir KMP Kalniečių padalinio vadovė, šeimos gydytoja Iveta Dubrova.

Vaikų skiepijimas nesiskiria nuo suaugusiųjų – tiek vieni, tiek kiti skiepijami į žasto raumenį. Tarp pirmos ir antros vakcinos dozių daroma bent trijų savaičių, t.y. 21 dienos pertrauka. Skiriasi tik veikliosios medžiagos stiprumas – vaikams skirtoje, Lietuvoje naudojamoje gamintojo „Pfizer-BioNTech“, „Comirnaty“ vakcinoje yra 10 mikrogramų COVID-19 mRNR veikliosios medžiagos. Vaikui bus suleidžiama 0,2 ml tūrio vakcinos dozė.

„Visko pasitaiko. Ašarų – taip pat. Nors šis skiepas ne skausmingesnis nei kiti“, – I.Dubrova džiaugėsi besikeičiančiu ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų požiūriu. Labiau nei adatos bakstelėjimo jie baiminasi ligos ir jos komplikacijų, todėl ryžtingai tiesia ranką, į kurią po procedūros keliauja padėka kovotojui su virusu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

///////

/////// portretas
Del zmonijos populiacijos mazinimo visos priemones pateisinamos.Bet kazkada sitie MENGELES t(Hitlerio gydytojai zude zmones ) tures uz tai atsakyti

Audrius

Audrius portretas
2 "medikės" tai ne MEDIKAI.

Nuomonė

Nuomonė portretas
Atkteipkit dėmesį į “skiepu kalendrius” - rasite atsakyma, kodėl vaiku invalindumo ir autistu statistika Lietuvoje - didžiausia EU. Visi skiepai - blogai. Labai. Sveikatos ir geru švenčiu :)
VISI KOMENTARAI 20

Galerijos

Daugiau straipsnių