- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažiausią atsparumą tymams Lietuvoje turi 36–45 metų gyventojai: trečdaliui jų kyla rizika užsikrėsti šia liga po ilgesnio kontakto su sergančiais, rodo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenys.
Išanalizavus per 6,7 tūkst. Lietuvos gyventojų imuniteto tyrimų duomenis, nustatyta, kad 36–40 metų grupėje atsparumą tymams lemiantį antikūnų (IgG) kiekį turi maždaug 67 proc. gyventojų, 41–45 metų grupėje šis atsparumas apima 70 proc. tirtų asmenų.
Didžiausią atsparumą turi 50 metų ir vyresni gyventojai: 51–55 metų grupėje, remiantis tyrimais, pakankamą imunitetą turėjo 93 proc. asmenų, šis rodiklis vyresnėse amžiaus grupėse yra dar didesnis, o 81 metų ir vyresnieji gyventojai, kaip nustatyta, turi absoliutų imunitetą prieš tymus.
21–35 metų grupėje atsparumas šiai ligai siekia 75–80 procentų.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius pripažįsta, kad aiškaus atsakymo, kodėl 36–40 metų asmenys yra mažiausiai atsparūs, specialistai neturi. Žinoma tik tai, kad rezultatai nesusiję ir su imunoprofilaktikos skirtumais, kai vieniems būdavo skiriama viena skiepų dozė, kitiems – dvi.
„Nežinome, kodėl. Nes tyrimai buvo daryti kelis kartus. 1992-aisiais tyrimas irgi buvo darytas bendrai Europoje, 2016-aisiais buvo. Visą laiką ta pati grupė yra žemesnė. Gal yra tam tikras pereinamasis periodas. O virš 50 metų imunitetą turi, nors jie buvo skiepyti tik vieną kartą. Bet kai jie buvo skiepyti, dar cirkuliavo ir pats virusas, kuris cirkuliuodamas taip pat sustiprina imunitetą. Imunitetas, jei ta imunologinė „atmintis“ silpnesnė, pradeda kristi “, – aiškino laboratorijos atstovas.
Jis pabrėžė, kad tyrimai tėra orientaciniai, nustatytas pakankamas antikūnų kiekis šimtu procentų negarantuoja, kad žmogus neužsikrės esant pakankamai ilgam kontaktui (bent 15 minučių) su sergančiuoju uždaroje aplinkoje ar kitoms virusui palankioms aplinkybėms.
„Be abejo, kad jei neturi imuniteto, rizika didėja. Kaip sakoma, norint paskęsti ežere, turi būti tas ežeras. Galima sakyti, kad tymų labai daug. Bet jei įsėsite į autobusą Vilniuje, kai yra registruojami per savaitę devyni atvejai, kokia yra tikimybė sutikti tą sergantį tymais? Aišku, kai visi šneka, kad sergantis gali užkrėsti labai daug – be abejo, yra taip. Bet čia viskas yra įsivaizduojama, kad tas vienas sergantis žmogus sueis su tais 19 į patalpą, tik tada tie devyniolika užsikrės, jei neturi imuniteto. O gal ir mažiau“, – tvirtino specialistas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo metų pradžios šalyje registruota beveik 500 tymų atvejų. Pernai per visus metus Lietuvoje šia liga susirgo 30 žmonių.
A. Griškevičius sako, kad nepaisant tymų protrūkio, nėra užfiksuota mirčių ar itin sunkių šios ligos atvejų, priešingai nei šimtus tūkstančių atvejų skaičiuojančiame Madagaskare ar Ukrainoje, kovojančioje su didžiausiu protrūkiu Europoje.
Anot specialisto, priešingai nei šiose valstybėse, Lietuvoje paskiepyta didžioji dalis populiacijos, tad net ir susirgę žmonės atsiperka lengvesne ligos forma.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į tyrimus, palyginti su ligos protrūkio pradžia šią žiemą, gyventojų atsparumas tymams auga.
A. Griškevičius prognozuoja, kad sergamumas šia infekcine liga jau įveikė epideminį lygį ir nebeturėtų smarkiai augti – nors tymų viruso (priešingai, nei, pavyzdžiui, gripo) plitimas nepriklauso nuo oro temperatūros, jis nėra atsparus ultravioletiniams saulės spinduliams, taigi plinta daugiau uždarose patalpose.
„Atėjus vasarai, mes mažiau būname uždarose patalpose. Todėl ir galimybė perduoti jį yra mažesnė (...). Galima sakyti, kad Lietuva suvaldė protrūkį ta prasme, kad aiškiai matome, jog tūkstančių sergančių nebus“, – sakė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...