- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paplitusi nuomonę, kad maudydamasis šaltame vandenyje, žmogus apsisaugo nuo peršalimo. Medikų nuomonė nėra tokia vienareikšmė.
Kai kas tvirtina, kad maudymąsi šaltame vandenyje sveikatai naudingas. Jie tvirtina, kad niurktelėję šaltan vandenin, apie peršalimus pamiršta ilgam. Kiti gi – tarp kurių dauguma terapeutų ir gelbėtojų – tokius tvirtinimus vertina skeptiškai. Mike'as Triptonas, Portsmouth'o universiteto taikomosios fiziologijos profesorius, pasvėrė visus tokios praktikos pliusus ir minusus, remdamasis mokslo duomenimis.
Šalčio šokas
Be abejo, pasinėrus į šaltą vandenį pasireiškiančios fiziologinės reakcijos byloja apie pavojus – apie širdies priepuolio tikimybę, pamiršimą plaukti, persišaldymą ir mirtį paskendus. Buvimo šaltame vandenyje sukeliama hipotermija tradiciškai laikoma pagrindine grėsme – tereikia prisiminti „Titaniko“ ar kitų paskendusių laivų aukas.
Beje, remiantis surinktais statistiniais ir eksperimentiniais duomenimis, mokslininkai dėmesį nukreipė į vadinamąjį šalčio šoką – pirminę širdies ir kvėpavimo sistemų reakciją į staigų odos atšalimą. Jis apkrauna širdį, o dėl kvėpavimo kontrolės praradimo galima paskęsti.
Šalčio šokas stipriausiai pasireiškia 10–15°C temperatūros vandenyje, o refleksinio 1–2 litrų tūrio įkvėpimo, sukelto staigaus pasinėrimo, visiškai pakanka, kad šis įkvėpimas būtų ir paskutinis. Būtent ši organizmo reakcija paaiškina, kodėl iš žuvusių šaltame vandenyje apie 60% miršta jau per pirmas minutes, o ne per ilgesnį laiką, kai išsivysto hipotermija.
Gyvasis vanduo
Tačiau niekas nepaneigs, kad pats šaltis yra puikus stimuliatorius. Išsiskyrę streso hormonai organizmui suteikia pojūtį, apie kurį žmonės susižavėję sako: „Pasijutau esąs gyvas!“ Pasinėrimo į šaltą vandenį sukeliamas stresas gali sumažinti auglius ir susidoroti su uždegimu. Sportininkai griebiasi krioterapijos (vonios su ledu), kad greitai atsigautų po treniruočių, tačiau šio metodo efektyvumas kol kas moksliškai nėra patvirtintas.
Pažymėtina, kad uždegiminius procesus ir fizinę, ir netgi psichinę sveikatą siejančių duomenų vis daugėja. Praktikuodamas pasinėrimus į šaltą vandenį ir prie jo adaptuodamasis, teoriškai žmogus gali sumažinti organizmo uždegiminę reakciją. Tai paaiškina, kodėl šalčio vonios gali gydyti ligas, kuriose vyksta uždegiminiai procesai. Pavyzdžiui, yra tyrimas, kuriame daroma prielaida, kad depresija yra ne kas kita, o atsakas į kažkokį uždegiminį procesą.
Yra ir įrodymų, kad organizmo prisitaikymas prie šalto vandens teigiamai veikia gebėjimą prisitaikyti ir prie kitų stresų. Pavyzdžiui, trumpalaikės šalčio vonios gerina kūno reakciją į klimato ir oro tankio pokyčius kalnuose. Išmokęs susidoroti su viena streso rūšimi, kūnas geriau prisitaiko prie kitos.
Peršalimo klausimas
Daugelis mano, kad maudymasis šaltame vandenyje grūdina organizmą, gerina jo imuninę sistemą ir didina atsparumą peršalimui. Į šį klausimą vienareikšmio atsakymo kol kas nėra. Kai kuri laboratoriniai tyrimai rodo geresnius kai kurių imuninės sistemos žymenų rodiklius, tačiau šių išvadų klinikinė svarba kol kas nėra aiški.
Pavyzdžiui, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir peršalimas dažnai naudojami kaip imuninės sistemos veiklos rodikliai: pasineriantys į šaltą vandenį lauke ir plaukiojantys uždarose patalpose, ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų ligomis serga vienodai dažnai. Tačiau rečiau, nei neplaukiojantys visai.
Apibendrinant, mokslininkai kol kas neatliko kontroliuojamų eksperimentų, kuriuose pasinėrimas į šaltą vandenį būtų nagrinėjamas atskirai nuo socializacijos su kitais besimaudančiais, fizinių pratimų gryname ore ir kitų naudingų veiksmų.
Vertinant turimus duomenis, galima daryti išvadą, kad svarstyklės krypsta į „prieš“ pusę. Beje, jei visgi ryšitės niurktelėti, tarkime, į eketą, kad pasijustumėte „vėl esantys gyvi“, verčiau tai daryt palengva, prižiūrimam draugų ir – dėl viso pikto – gelbėtojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...