- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Mantas Stonkus
-
M. Stonkus: jei politikai girsis medžiokle, o ne rūšiavimu – prieisime akligatvį
-
M. Stonkus: jei politikai girsis medžiokle, o ne rūšiavimu – prieisime akligatvį
-
M. Stonkus: jei politikai girsis medžiokle, o ne rūšiavimu – prieisime akligatvį
-
M. Stonkus: jei politikai girsis medžiokle, o ne rūšiavimu – prieisime akligatvį
Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną ketvirtą sykį kraujo davęs aktorius, žinomas laidų vedėjas ir humoristas Mantas Stonkus šįsyk tapo dviejų organizacijų surengtos akcijos dalyviu. Bendrame Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) ir VšĮ Nacionalinio kraujo centro renginyje „Moku saugoti – moku duoti“ žinomi šalies žmonės kartu su organizatoriais siekė atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų sveikata, kraujo kokybė ir vaikų ateitis labai priklauso nuo švarios aplinkos. „Esu rūšiavimo fanas“, – prisipažino M. Stonkus bei atskleidė, kada šaldytuvai jam yra juokingi, o kada jie sukelia ypač blogas emocijas.
Rinko šiukšles Kenijos paplūdimyje
„Atliekų konteineriuose, kur turėtų patekti po rūšiavimo likusios atliekos, matydamas nerūšiuotas šiukšles, aš baisiuosi. Šiukšlių nerūšiuojantys žmonės yra pavojingi ne tik kaimynams, bet ir sau bei savo vaikams. Ne sykį esu matęs, kaip prie šiukšlių konteinerio pastatytas senas šaldytuvas ar televizorius ir visai šalia žaidžia vaikai. Kadangi žinau, kokių problemų pasaulyje kelia neatsakingas požiūris į atliekas ir jų rūšiavimą, tai sukelia man labai blogų emocijų. Nors esu komikas, tokie vaizdai man nėra juokingi“, – sako M. Stonkus.
Pavyzdį turėtų rodyti politikai, kurie turėtų girtis ne medžiokle, o kaip jie asmeniškai rūšiuoja atliekas, rodyti pirštu į ekologines problemas.
Nemažai pasaulio šalių apkeliavusiam M. Stonkui ypač įstrigo šiemet Kenijoje matytas vaizdas. „Per atoslūgį vaikščiojau palei Indijos vandenyno pakrantę, o fantastiško grožio paplūdimys buvo užverstas iš vandenyno atplukdytomis plastiko šiukšlėmis. Mėginau nors kiek pagerinti padėtį – surinkau ir išnešiau iš paplūdimio gal kokius tris kilogramus plastiko atliekų. Kai suvoki, kas darosi vandenyje, kiek ten dar yra plastiko, darosi labai liūdna“, – pasakoja komikas ir laidų vedėjas.
Kaupikai yra juokingi
Atliekų rūšiavimo ir perdirbimo klausimą jis vertina kaip didžiausią ateities kartų problemą, o pats stengiasi laikytis visų atliekų rūšiavimo taisyklių. „Esu rūšiavimo fanas“, – prisipažįsta M. Stonkus. Jį džiugina, kad jo pavyzdžiu seka ir jo vaikai – jiems nė į galvą nebeateina mesti plastiko atliekas į bendroms atliekoms skirtą šiukšliadėžę.
Į minimalizmą savo buityje linkusiam laidų vedėjui juokingiausi atrodo žmonės, kaupiantys nereikalingus, senus daiktus. „Įstiklintuose balkonuose tenka matyti trejų metų eglutes, senus, nebenaudojamus dviračius, po kelis senus šaldytuvus. Tai man atrodo komiškai“, – neslepia jis.
Išmanūs įkraunami daiktai – žmonėms įkrauti
Pasak EPA projektų vadovės Imantos Baltrūnaitės, elektronikos atliekos šiandien yra sparčiausiai auganti atliekų rūšis. Deja, pagal jų surinkimo rodiklius akivaizdu, kad ne visos jos patenka ne ten, kur reikia, ir dėl savo toksiškumo gali labai pakenkti tiek žmonėms, tiek ir gamtai.
M. Stonkus prisipažįsta suvokiąs, kad šiuolaikiniame pasaulyje be elektronikos neišsisuksi, bei juokauja, kad šiandien žmonės vartoja tiek daug įkraunamų prietaisų, be kurių nebeišsiverčia, kad galima sakyti, jog tie įkrovikliai skirti įkrauti patiems žmonėms.
„Elektronika yra labai svarbi. Pas mus namuose yra daug įrangos, naujų išmanių daiktų. Stengiuosi įsigyti naujausius, išmaniausius. Svarbu ne daikto naujumas, bet jo funkcijų išmanumas, ekonomiškumas, ilgaamžiškumas bei ekologiškumas. Seną elektroniką arba parduodu arba kam nors atiduodu, arba pristatau tiems, kurie įgalioti saugiai sutvarkyti elektronikos atliekas“, – prisipažįsta M. Stonkus.
Kraujas – sveikatos rodiklis
„Žinau, kad mano kraujas gana retas, neturintis vadinamojo Rh faktoriaus, arba „minusinis“. Kodėl gi juo nepasidalinus?“ – savo pasirinkimą tapti kraujo donoru aiškina M. Stonkus.
Girdamas iš tėvų paveldėtą savo gerą sveikatą, ji neslepia kiekvienais metais pasirūpinąs išsitirti kraują. „Rūpindamasis savimi tuo pat metu rūpiuosi ir kitais, nes turiu vaikų ir žinau, kad man juos reikės užauginti – noriu, kad jie turėtų sveiką tėtį, o aš ir pats noriu būti sveikas. Savo gyvenimo būdo labai geru nepavadinčiau – niekam tokio nerekomenduočiau, todėl tiesiog stengiuosi laikytis balanso. Nuovargį ir vakarėlius cikliškai turi lydėti poilsis, kad organizmas atsigautų. Be to, vertinu gerą, kokybišką, sveiką maistą“, – prisipažįsta laidų vedėjas.
Jis sako sveikinąs visas aplinkosaugos iniciatyvas, nors svarbiausias vaidmuo, anot jo, tektų kiekvieno žmogaus asmeninei elgsenai. „Kartais jau man atrodo, kad žemė pati jau tuoj išsivalys nuo mūsų. Kita vertus, pavyzdį turėtų rodyti politikai, kurie turėtų girtis ne medžiokle, o kaip jie asmeniškai rūšiuoja atliekas, rodyti pirštu į ekologines problemas, užterštus miškus. Jei pasikeis požiūris aukščiausiose institucijose, tada pradės keistis ir kasdienis gyvenimas, kitaip – akligatvis“, – įsitikinęs M. Stonkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis1
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai5
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių4
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...