LSU mokslininkių tyrimas padeda paneigti mitus apie paauglių mitybą

  • Teksto dydis:

Paauglystė – greitų ir didelių fizinių bei psichologinių pokyčių metas. Šiuo amžiaus tarpsniu itin svarbus savo kūno vaizdo ir svorio vertinimo, mitybos bei fizinio aktyvumo ryšys. Daugelis paauglių yra nepatenkinti savo išvaizda ir kūnu. Įvairiose Vakarų Europos šalyse, JAV, Azijoje ir net musulmoniškame pasaulyje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad savo kūnu nepatenkinti paaugliai prasčiau save vertina, dažniau patiria depresiją, imasi sveikatai žalingų svorio kontrolės būdų, prasčiau vertina savo sveikatą, daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, yra mažiau fiziškai aktyvūs arba atvirkščiai – sportuoja perdozuotai: per ilgai, per intensyviai ir pan. Jiems didesnė valgymo sutrikimų ir savižudybių rizika.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkės prof. dr. Rasa Jankauskienė, doc. dr. Miglė Bacevičienė publikavo tyrimą, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti, kokie yra skirtingo kūno vaizdo (angl. body image) ir skirtingai vertinančių savo kūno svorį Lietuvos paauglių mitybos įpročiai bei fizinis aktyvumas.

Antsvoris neskatina nei sveikiau maitintis, nei būti fiziškai aktyvesniems

Tyrime, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba, dalyvavo 579 paaugliai (51,6 proc. mergaičių), kurių amžius – 14–16 metų. Tik dešimtadalis apklaustųjų turėjo antsvorio, tačiau kas antra mergaitė buvo nepagrįstai įsitikinusi, kad sveria per daug. Berniukai atvirkščiai – net 61,2 proc. neadekvačiai vertino savo svorį kaip per mažą.

„Kaip ir tikėtasi, tyrimas atskleidė, kad antsvorio turintys paaugliai yra labiau nepatenkinti savo kūnu, dėl jo patiria didesnį nerimą, jų prastesnė savigarba, bet jie nėra fiziškai aktyvesni ir nesimaitina sveikiau nei jų bendraamžiai, kurių svoris yra normalus. Kitaip tariant, nei fizinis aktyvumas, nei mitybos įpročiai kūno svorio grupėse nesiskiria. Tai rodo, kad antsvoris tiesiog susijęs su prastesniu savęs ir savo išvaizdos vertinimu ir dėl to patiriamu stresu, o ne su prastesne ar sveikesne paauglių gyvensena“, – teigia LSU prof. dr. R. Jankauskienė.

Ydingi mitybos įpročiai gali lemti antsvorį ateityje

LSU mokslininkių tyrimas parodė, kad ir antsvorio turinčios mergaitės, ir tos, kurios nepagrįstai įsitikinusios, kad sveria per daug, yra nepatenkintos savo kūnu ir jo išvaizda, taiko sveikatai žalingus svorio mažinimo metodus ir prasčiau save vertina, o antsvorį turinčios net rečiau valgo saldumynus ir riebalus, tačiau rečiau pusryčiauja.

Mergaitės, kurios nepagrįstai mano, kad jų svoris yra per mažas (tokių yra mažuma), patiria mažiau neigiamų išgyvenimų dėl savo kūno ir rečiau imasi sveikatai žalingų svorio mažinimo priemonių, bet dažniau valgo saldumynus, o tai gali būti antsvorio vėlesniame amžiuje priežastis.

Ir didesnio kūno svorio berniukai, ir tie, kurie nepagrįstai įsitikinę, kad sveria per daug, nepatenkinti savo kūnu, svorį kontroliuoja sveikatai žalingais būdais, prasčiau save vertina. Antsvorio turintys berniukai mažiau valgo vaisių, o įsitikinusieji, kad turi antsvorio, rečiau vartoja pieno produktų, riebalų ir padažų, rečiau valgo pusryčius.

Šiame tyrime dalyvavę berniukai, savo svorį nepagrįstai vertinantys kaip per mažą, nesiekia tapti raumeningi, bet dažniau vartoja pieno produktų, riebalų ir padažų, dažniau valgo ir valgo

pusryčius. Tie, kurie neobjektyviai įsitikinę, kad reikia sverti daugiau, valgo daug ir dažnai, todėl ateityje irgi gali priaugti svorio.

Trys mitai, kuriuos padeda paneigti LSU mokslininkių tyrimas

1 mitas. Antsvorio turintys žmonės stokoja sąmoningumo. Šis tyrimas parodė, kad vienintelis mitybos skirtumas tarp antsvorio turinčių ir jo neturinčių paauglių buvo tai, jog antsvorio turintys berniukai valgė mažiau vaisių ir uogų. Be to, anstvorio turinčios mergaitės valgė mažiau saldumynų, riebalų ir nevalgė pusryčių. Skirtingo svorio paauglių fizinis aktyvumas nesiskyrė. „Taigi galime daryti išvadą, kad sveikatos ugdymo ir stiprinimo programose reikia vengti netiesioginių ar tiesioginių užuominų, jog didesnių apimčių žmonės stokoja sąmoningumo, šluoja greitą maistą ir saldumynus, nesimankština, nes tai nėra moksliškai įrodyta“, – teigia LSU mokslininkės.

2 mitas. Nepasitenkinimas savo kūnu motyvuoja paauglius imtis sveikesnės gyvensenos. Dažnai manoma, kad nepasitenkinimas savo kūnu ir išvaizda, verčiantis nejaukiai jaustis dėl savo kūno, motyvuoja paauglius sveikai gyvensenai. Visame pasaulyje moksliniai tyrimai atskleidžia, kad stambesni paaugliai dažniau yra nepatenkinti savo kūnu, prasčiau vertina save ir savo kūną, prastesnė ir jų gyvenimo kokybė. „Vadinasi, stambesni paaugliai ir taip patiria daugiau streso dėl savo kūno bei yra juo nepatenkinti, tad neetiška ir socialiai nejautru jiems nuolat tai priminti, siekiant motyvuoti sveikai gyvensenai. Tyrimai rodo, kad tokie priminimai paaugliams sukelia tik dar daugiau streso ir verčia imtis drastiškų bei sveikatai žalingų svorio kontrolės būdų, o ne sveikai gyventi. Be to, tyrimai rodo, kad savo svoriu nepatenkinti normalaus svorio paaugliai, patiriantys socialinį spaudimą dėl svorio, po 5–10 metų gali neišvengti antsvorio ir nutukimo. Taigi vykdant sveikatos ugdymo ir stiprinimo programas svarbu nesukelti nepasitenkinimo savo kūnu bei nepasitikėjimo savimi“, – tvirtina LSU mokslininkės prof. dr. R. Jankauskienė ir doc. dr. M. Bacevičienė.

3 mitas. Paaugliams reikia nuolat priminti, kad jie turi antsvorio. LSU mokslininkių tyrimas parodė, kad antsvorio turintys paaugliai gana objektyviai vertina savo kūno svorį, o paaugliai, kurie nepagrįstai pervertina savo kūno svorį, yra dažniau nepatenkinti juo, nori būti lieknesni, išgyvena didesnį stresą dėl savo kūno, neišvengia kūno masę mažinančių, bet sveikatai žalingų valgymo įpročių, prasčiau save vertina. Tai būdingiau mergaitėms. Taigi ir antsvorio turėjimas, ir įsitikinimas, kad turi anstvorio, paauglių savivertę bei kūno vaizdą veikia žalingai.

Tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie mano, jog jų svoris normalus (net jei toks įsitikinimas nepagrįstas), sveikiau maitinasi ir yra fiziškai aktyvesni. JAV ir Taivanio mokslininkai daro išvadą, kad nepagrįstas įsitikinimas, jog svoris normalus, gali netgi veikti kaip apsauginis veiksnys nuo dietų laikymosi ir sveikatai žalingos svorio mažinimo elgsenos. Taigi geriau, kai paaugliai yra nepagrįstai įsitikinę, kad jų svoris normalus, o ne tuo, jog jie turi antsvorio. Tačiau, be abejonės, šios žinios neturėtų būti taikomos antsvoriui ir nutukimui normalizuoti.

Išvada – sveikatos ugdymas turi būti saugus

Prof. dr. R. Jankauskienės teigimu, turime suprasti, kad blogai sukontroliuotos sveikos mitybos ir svorio mažinimo programos gali versti stambesnio kūno sudėjimo paauglius blogai jaustis dėl savo kūno, nes tuomet daugiau žalos nei naudos.

Sveikatos ugdymas turi būti saugus. „Užuot primindami paaugliams, kad jie sveria per daug, ir gąsdindami antsvorio ar nutukimo grėsmėmis, turėtume mokyti juos priimti savo kūną tokį, koks yra, ir nuolat skatinti sveikai gyventi, įtraukdami į įdomias veiklas. Turime priminti jiems, kad svarbiau kūno funkcinės, o ne reprezentacinės savybės. Per kūno kultūros pamokas privalu užkirsti kelią patyčioms dėl stambesnio kūno sudėjimo. Turėtume padėti paaugliams suprasti, kad svarbiau yra didesnė savivertė, gera psichosocialinė savijauta, empatija, o ne kūno svorio atitikimas normoms“, – įsitikinusios LSU mokslininkės.

Svarbu pasiekti, kad nepriklausomai nuo kūno svorio paaugliai pasitikėtų savimi ir sveikai gyventų, mankštintųsi, norėdami būti fiziškai pajėgūs ir energingi, užsiimtų mėgstama veikla, o ne socialiai izoliuotųsi išgyvendami, kad negali atitikti visuomenėje garbinamų kūno svorio ar išvaizdos standartų.

Šis uždavinys yra sudėtingas, tačiau kūno kultūros mokytojai, treneriai, visuomenės sveikatos specialistai, psichologai turi dirbti kartu, kad ugdytų bendražmogišką toleranciją, pagarbą ir pasitikėjimą savimi. Paaugliams turėtų nuolat priminti labai svarbią tokių prevencinių programų tezę – kiekvienas yra skirtingas, tačiau niekas nėra tobulas. Mokslu grįstos sveikos mitybos mokymo programos paaugliams turi būti kompleksinės, apimančios tiek mokymą apie sveiko maisto ir fizinio aktyvumo pasirinkimą, tiek tolerancijos, empatijos ir savivertės stiprinimą. Turime mokyti paauglius suprasti, kaip veikia socialinis spaudimas atitikti išvaizdos lūkesčius ir kaip jam atsispirti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių