Quantcast

LSMU numato įsitraukti į koronavirusinės infekcijos tarptautinius tyrimus

Penkerius metus bendradarbiaujanti su 2007-aisiais įsteigtu tarptautiniu Europos gripo vakcinų veiksmingumo stebėsenos konsorciumu (I-MOVE), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinika pasirengusi kartu su kitais konsorciumo dalyviais spręsti naujai iškilusias daugeliui pasaulio valstybių aktualias problemas.

Pasak Klinikos vadovės prof. Auksės Mickienės, šis konsorciumas buvo pirmasis Europos Sąjungoje sezoninių gripo vakcinų veiksmingumo stebėjimo tinklas, koordinuojamas „EpiConcept“ ir apimantis visuomenės sveikatos institutus iš ES ir EEE (Europos Ekonominės Erdvės). Konsorciumą sudaro 27 tyrimo centrai iš 15 ES valstybių. LSMU Infekcinių ligų klinika – vienas iš tokių tyrimo centrų.

„Naujai iškilusios 2019-nCoV infekcijos problemos kontekste kartu su šiuo konsorciumu LSMU Infekcinių ligų klinika šiomis dienomis rengia ir teikia paraišką dalyvauti naujame Europos Komisijos „Horizontas 2020“ programos projekte, skirtame detaliems koronavirusinės infekcijos tyrimams Europoje“, – naujienų agentūrai ELTA ketvirtadienį patvirtino prof. A. Mickienė.

Naujasis koronavirusas, pavadintas 2019-nCoV, pirmą kartą identifikuotas gruodžio pabaigoje, Kinijoje, Hubėjaus provincijos Uhano mieste. Virusas priklauso didelei koronavirusų šeimai, tačiau ši viruso padermė nustatyta naujai, anksčiau apie ją nebuvo žinoma. Paprastai šie virusai yra nešiojami gyvūnų, tačiau kai kurie iš jų gali būti perduodami bei sukelia infekciją ir žmonėms.

Tikslus 2019-nCoV infekcijos šaltinis kol kas nežinomas. Koronavirusas perduodamas per oro lašelius, infekuotiems asmenims čiaudint, kosint ar iškvepiant. Vienas sergantysis gali užkrėsti 2-3 asmenis, bet lieka neaišku, kaip dažnai infekciją gali perduoti, kitus asmenis užkrėsti infekuotas, tačiau klinikinių simptomų neturintis asmuo. Inkubacinis ligos periodas nuo užsikrėtimo yra nuo dviejų iki 14 dienų. Dar tiksliai nežinoma, ar šis virusas plinta ir fekaliniu-oraliniu keliu. Iki šios savaitės vidurio virusas išplito į keliasdešimt šalių, mirtinų atvejų – jau daugiau nei 1300.

Pasak LSMU pranešimo, išsiaiškinta, kad naujasis koronavirusas gali sukelti nesunkios, į gripą panašios, ligos simptomus – karščiavimą, kosulį, dusulį, raumenų skausmus, bendrą silpnumą. Tačiau ketvirtadaliui gali pasireikšti sunkios ligos simptomai – pneumonija, ūmus respiracinio distreso sindromas, sepsis, septinis šokas, kurie gali baigtis mirtimi.

„Kadangi tai nauja liga, ir apie ją turima nedaug duomenų, dar nėra tiksliai žinoma, kurioms žmonių grupėms 2019-nCoV infekcija gali būti sunkesnė. Kol kas yra prestižiniuose medicinos leidiniuose paskelbtos tik kelios publikacijos, kurios išanalizavo ir apibūdino ligos klinikinį pasireiškimą. Vis tik daugėja duomenų, kad didesnę riziką sirgti sunkiomis infekcijos formomis turi vyrai, vyresnio amžiaus pacientai ir sergantys lėtinėmis ligomis (arterine hipertenzija, širdies, kepenų, kvėpavimo takų ligomis bei kitomis.) asmenys“, – teigia LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. A. Mickienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių