A. Mickienė: kuo daugiau gretutinių ligų, tuo blogesnė prognozė sergant koronavirusu

  • Teksto dydis:

Daugiausia COVID-19 pacientų Lietuvoje šiuo metu turinčios gydymo įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė pastebi, kad dabar, antrosios COVID-19 bangos metu, į ligoninę dažniausiai patenka sunkesni ligoniai nei per pirmąją bangą.

Pirmadienio duomenimis, LSMU Kauno ligoninėje buvo užimta beveik 190 iš 200 koronavirusu sergantiems pacientams skirtų lovų. A.Mickienės teigimu, daugelis su koronaviruso diagnoze atvykstančių ligonių serga ir keletu gretutinių ligų. O tai apsunkina gydymą.

– Su kokiomis sveikatos problemomis COVID-19 sergantys asmenys dažniausiai patenka į LSMU Kauno ligoninę?

– Jie patenka tada, kai liga būna gana sunkios formos, kai jau serga COVID-19 sukeltu plaučių uždegimu ir dažniausiai tada, kai sergančiajam jau reikia deguonies terapijos.

– Koks yra pagrindinis COVID-19 gydymas, kokie vaistai dažniausiai skiriami?

Gal apie 10 proc. pas mus šiuo metu patenkančių COVID-19 pacientų neserga gretutinėmis ligomis.

– Naudojame antivirusinį vaistą remdesivirą, taip pat vaistą nuo uždegimo deksametazoną, kraujo krešumą mažinantį vaistą fraksipariną. Jis skiriamas, nes šis koronavirusas organizme sukelia didesnio krešumo sindromą, dėl to gali susidaryti trombų. Kuriems ligoniams reikia, skiriamas deguonis, be to, skiriama skysčių, lašelinių, vaistų, mažinančių temperatūrą ir t.t. Be to, svarbu ir koreguoti visas lėtines ligas, nes didžioji dauguma COVID-19 pacientų pas mus patenka sirgdami gretutinėmis ligomis. Gal apie 10 proc. pas mus šiuo metu patenkančių COVID-19 pacientų neserga gretutinėmis ligomis. Tai išanalizavome pirmosios COVID-19 bangos metu. O visi kiti kartu su COVID-19 atsiveža dvi, tris, keturias ir net daugiau gretutinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, buvęs insultas, infarktas, plaučių ligos. Jas taip pat reikia stebėti, skirti gydymą, nes dėl COVID-19 šios ligos gali paūmėti. Ir kuo daugiau gretutinių ligų, tuo blogesnė prognozė. Be to, šios bangos metu į ligoninę patenka santykinai sunkesni ligoniai. Lengvų ligonių dėl vietų trūkumo negalime priimti.

Auksė Mickienė. Tomo Raginos nuotr.

– Jei dėl koronaviruso atsiranda pakitimų plaučiuose, ar po kiek laiko jie išnyksta, nepalikdami pėdsakų?

– To tiksliai nežinome – tam reikia daugiau laiko, daugiau sisteminių tyrimų. Reikia tuos žmones tirti po trijų mėnesių, po pusmečio – tam reikia sukaupti daugiau duomenų.

– Kiek laiko paprastai sergama šia liga?

– Labai įvairiai. Tai priklauso nuo ligos sunkumo. Gali trukti ir kelias dienas, ir kelias savaites ar ilgiau.

– Pasigirsta teiginių, kad, sergant COVID-19, visiems reikėtų gerti aspirino kaip kraują skystinančio preparato. Ar jūs pritariate tokiai nuomonei?

– Stacionarizuotiems ligoniams tam skiriamas fraksiparinas. O kalbant apie tuos žmones, kuriems nereikia stacionarizacijos, kurie gydosi ambulatoriškai, jie kraujo skystinamuosius vaistus turi vartoti tik tuo atveju, jei ir iki šiol dėl tam tikrų priežasčių juos vartojo. Šiandien rekomendacijų skirti kraujo skystinamuosius vaistus kaip papildomą priemonę gydantis COVID-19 ambulatoriškai nėra.

– Atsiranda patarėjų, o ir reklamose teigiama, kad sergantiesiems COVID-19 namuose reikėtų turėti deguonies kraujyje matavimo aparatą. Jūsų nuomone, ar jo tikrai reikia?

– Sekti deguonies saturaciją (kiek kraujas prisisotina deguonies – red. past.) yra labai svarbu. Nes, kai kraujas deguonies prisisotina žymiai mažiau (tai galima nustatyti naudojant šį paprastą aparačiuką), reiškia, kad pacientui reikia deguonies terapijos. O tai įmanoma tik stacionaro sąlygomis.

Tačiau paprastesnis rodiklis nei deguonies saturacija yra kvėpavimo dažnis. Jei žmogaus ramybėje, nesusijaudinusio, ne po fizinio krūvio kvėpavimo dažnis pasiekia 20–22 įkvėpimus per minutę ir daugiau ir jei žmogus pats jaučia oro trūkumą, jis turėtų susisiekti su savo šeimos gydytoju. Tai gali būti ligos progresavimo, sunkėjančios situacijos požymis.

– Kiek laiko persirgusieji išsaugoja imunitetą COVID-19?

– Tai didysis klausimas, mokslinių tyrimų objektas. Nėra tikslaus ir aiškaus atsakymo – šioje srityje vyksta tyrimai. Manoma, kad imunitetas išlieka iki trijų ar šešių mėnesių, tačiau galutinių atsakymų nėra – tyrimai tęsiami. Tikrai žinoma tai, kad šia liga galima pakartotinai užsikrėsti. Kol kas tai registruojami kaip absoliučiai pavieniai atvejai, man per savo praktiką su jais neteko susidurti. Tačiau žinoma, kad, susirgę antrą kartą, dalis žmonių sirgo lengviau nei pirmą kartą, o dalis – sunkiau. Duomenų dar labai nedaug, iš to negalima daryti išvadų. Ir nuo ko tai priklauso, nežinome. Yra daugybė dalykų, kurių dar nežinome apie šią infekciją – sužinosime tik laikui bėgant.

– Šiuo metu nemažai žmonių skiepijasi nuo gripo, pneumokokinės infekcijos. Kiek dienų pasiskiepijus būna susilpnėjęs imunitetas, t.y. kiek laiko pasiskiepijusieji turėtų aktyviau saugotis bet kokios ligos užkrato?

– Nepasakyčiau, kad pasiskiepijus nuo gripo ar pneumokokinės infekcijos susilpnėja imunitetas. Nežinau, kodėl toks gandas atsirado. Kai pasiskiepiji, imuninė sistema ima gaminti atsaką į tą skiepą, tačiau tai nereiškia, kad nukenčia imuninis atsakas į kažką kitą. Tiesiog imuninė sistema ima dirbti papildomą darbą, tačiau kartu dirba ir tą darbą, kurį jai ir šiaip reikia dirbti. Taigi, tikrai nepasakyčiau, kad imunitetas dėl to susilpnėja. O saugotis COVID-19, kaip ir kitų ligų, reikia visada vienodai – ar pasiskiepijai, ar nepasiskiepijai, ar praėjo dvi savaitės po skiepijimosi. Susirgti COVID-19 vienodai negerai bet kuriuo metu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Bevertis interviu

Bevertis interviu portretas
Visiškai bevertis interviu neatsakantis į pagrindinius klausimus. Atsakymas nuo kelių dienų iki kelių savaičių yra š.... o ne atsakymas. Teisingas atsakymas būtų statistinis vidurkis su paminėjimu ribų. Na ir visą kitą kaip bezdėjimas į vandenį

Šė

Šė portretas
Givenu kaune turiu daug draugų visi pensininkai bet nėi vienas neserga idomu iškur tiek serganšiu

Jo jo

Jo jo portretas
Nihilistams nuoširdžiai linkiu susirgt Covid, tai bent liežuvį už dantų palaikytų pavarčių pašlemėkai
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių